Dainų šventė 2024. Vokalinių ansamblių koncertas „Žeme, kas tu esi?“ Užkulisiai.
|
|
Vienas didžiausių mano šių metų projektų jubiliejinės 100-metį mininčios Dainų šventės. Vokalinių asamblių koncerto "Žeme, kas tu esi" režisūra. Vis vejuosi bandydamas suskaičiuoti, publikuoti padarytus darbus, ar jų užkulisius. #rezisierius #dainusvente #nacionalinefilharmonija #simtmetis #koncertas #tiesiogine #tv #transliacija #LRT
Tiesioginės LRT transliacijos įrašas čia: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000349262/dainu-svente-2024-vokaliniu-ansambliu-koncertas-zeme-kas-tu-esi?fbclid=IwY2xjawFIOZpleHRuA2FlbQIxMQABHV7MaJGiWZWc0o9j1EXgUy-iWG354q20RJlD7_U3QHkjxNwcVVL0HESmGg_aem_4SJcD3G_sxnajHkRCSPIiw |
„Išvažiuosiu prie jūros“
|
|
Ačiū visai, daugiau nei 100 žmonių komandai – kiekvienas iš jūsų esate didelė dalis šio įspūdingo darbo. Dar kartą dėkoju aplinkybėms, kad galiu dirbti prie tokių projektų ir materializuoti savo idėjas.
Režisieriai – Jurgita Klimaitė - Riebling ir Aurimas Šidiškis Prodiuseris – Jevgenij Sokolov Vykdantieji prodiuseriai – Aistė Vitkevičiūtė ir Tomas Jašinskas Operatorius – Erdvilas Petras Abukevičius Šviesų dailininkas – Julijus Nosovas Montažas – Aurimas Šidiškis Spalvų korekcija – Karolis Labutis Koordinatorė – Reda Burbulytė Muzikos ir teksto autorius – Vaidas Vosylius Aranžuotė – Giedrius Balčiūnas Jumbo, Danielius Dženkaitis ir Marius Turlajus Kostiumų stilistė – Milda Metlovaite Grimo dailininkės - Ineta Ragainytė, Liana Savickienė, Jurgita Šilevienė, Agnė Zilevičiūtė, Liveta Sorakaitė Dekoratorės – Martyna Skurdelytė, Polina Rumbeštaitė Kostiumų stilistės asistentė – Rūtelė Kušaitė Drono operatoriai - Gabrielius Tamošiūnas, Mantas Kristijonas Kuliešis Apšvietėjai - Simonas Gudelis, Dovis Niagulovas, Ervinas Naujokas 1-asis kameros asistentas – Matas Juškaitis 2-asis kameros asistentas – Simonas Zaicevas Sceninio apšvietimo ir įrangos operatorius - Henrikas Sadauskas Sceninio apšvietimo ir įrangos operatoriaus asistentai - Adrijus Gedmintas, Benas Jakas, Dankanas Urnikis Filmavimo aikštelės video – Martynas Slovikas Filmavimo aikštelės nuotraukos - Matas Baranauskas, Andrius Vengalis Įranga ir kamera- cinewave.lt |
Kaip niekad muzikiniais klipais gausi vasara- 2024
|
|
Vasara buvo gausi muzikiniais klipais kuriuos teko režisuoti. Pradėjome kaip ir priklauso vasaros pradžiai nuo dainos- Atostogaut "Čilinam" Vasaros Hitas 2024, vėliau sekė įstabaus balso savininkė Indrė Juodeikienė - "Kad naktis nesibaigtų"
galiausiai užbaigėme su RONDO - "Penkios Raidės". Tad jei rezgate mintį ir norite muzikinio klipo- susisiekime! Savo ruožtu esu dėkingas už pasitikėjimą, už komandų bendrą darbą, už visapusę energiją kuriant. Belieka palinkėti auditorijai gero žiūrėjimo ir smagaus klausymo! #rezisierius #tomasjasinskas #muzikiniai #klipai #atlikejai #daina #hitai |
Vasaros pradžia su Jovani x Taja - Jūra
|
|
Vasaros pradžios premjera!
Producer - Jonas Nainys DOP - Aurimas Šidiškis Location - Tomas Jašinskas 1-st AC Simonas Zaicevas MUA- Ineta Ragainytė Color Grading: Karolis Labutis | postcoast.tv Photo- Danas Danulis Macijauskas BTS - Ignas Lelys Models: Danielė Krisiuleviciutė Ema Rimkevičiutė Liepa Jurevičiūtė Gabriela Ravoit Special thanks to: Duo Management Klaipėdos kino biuras MiniSky Spot Baltų Mitologijos parkas Kretingos muziejus Vinetu kaimas Japoniškas sodas Cinewave EG Grimo EG Estetikos ir Grimo Akademija |
Vasara atidaryta, kuriant fantastiškai gražią reklamą
|
|
Introducing the latest Tele-duo commercial and the new summer hit featuring the lovely Monika Liu! Holidays, Lithuanian summer, and the seaside – shooting was a joy, and now it's a joy to share it with you.
---------- Special thanks to everyone involved: Agency: New! Client: Tele2 Lietuva Director – Ignas Jonynas D.O.P – Audrius Budrys Gaffer – Deividas Stankevičius Production designer – Sigita Šimkūnaitė Style – Emilija Kalis Make up – Viktorija Barkauskaitė Location- Tomas Jašinskas Edit – Paulius Zavadskis Color grade – Jonas Sunklodas Post-production - Justinas Čipkus Music - Monika Liu Sound design – Papa Goose |
METŲ KLAIPĖDIETĖ 2024
|
|
Pasididžiuosiu, kad ir vėl teko būti Metų Klaipėdietės 2024 iškilmingo renginio režisieriumi! Dėkoju Dienraštis „Klaipėda“ už pasitikėjimą, VideoLive , Prodj.lt ir Klaipėdos dramos teatras komandoms su Jumis galime daug ir aukščiausiame lygmenyje! Taip pat didžiulis dėkui visiems prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo!
Straipsnis plačiau:klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/metu-klaipediete-v-jokuzyte-1164112 https://klaipeda.diena.lt/.../metu-klaipediete-v-jokuzyte... #rezisierius #metuklaipediete #videolive #tiesioginetransliacija #balticum #vilija #dienrastis #klaipeda #teorema #cinewave #tomasjasinskas #renginiai #director #eventsdirector #tvshow #tvceremony #atlikejai #eggrimoakademija #chorascantare #klaipedosvaikuoperosstudija #grupemango |
VILIJA "Mylėjau Tave" klipo premjera!
|
|
Naujausias mano režisuotas muzikinis klipas jau eteryje! Dėkui Vilija Marija Ma ir gausiai komandai dirbusiai kartu!
VIDEO CREDITS: Director TOMAS JAŠINSKAS Producer MINDAUGAS ZABELSKAS Light SIMONAS GUDELIS Art EGLĖ PUZARAITĖ Make-Up INETA RAGAINYTĖ PA. JUSTINA TRAPOKAITĖ D.O.P DONATAS RAVAITIS CAM OP/1ST AC SIMONAS ZAICEVAS Photo. EGLĖ SABALIAUSKAITĖ Editing GIEDRĖ ŠARKAITĖ Costume designer ALMANTAS KUNSKAS Music and Lyrics VILIJA MATAČIŪNAITĖ Arrangement ANDRIUS BERNATONIS, VILIJA MATAČIŪNAITĖ CINEWAVE.LT KLAIPĖDA FILM OFFICE TEOREMA.LT #premjera #muzikinis #atlikeja #vilija #viraldance #rezisierius #tomasjasinskas #filmavimas |
Klaipėdos licėjaus labdaros projektą užbaigė įspūdingas miuziklas
|
|
2023 metais garbingas dvidešimtasis Klaipėdos licėjaus kasmetinis kalėdinis labdaros paramos projektas. Net šešių skirtingų kalėdinių licėjaus renginių maratoną šiemet vainikavo pagal Čarlzo Dikenso legendinę novelę „Kalėdų giesmė“ pastatytas miuziklas. Šiemetinio projekto metu Klaipėdos licėjui pavyko surinkti per 14 tūkst. eurų, o per dvidešimt projekto metų surinkta daugiau kaip 180 tūkst. paramos. Miuziklo premjeros vakarą didžiulės kalėdinės staigmenos – gausybės gražiai supakuotų kalėdinių dovanėlių sulaukė ir vaikai iš Ukrainos.Didelio dėmesio sulaukusi miuziklo premjeraKlaipėdos licėjaus kalėdinį labdaros paramos projektą šiemet vainikavo išskirtinė premjera. Tai pagal klasikinę Čarlzo Dikenso novelę „Kalėdų giesmė“ pastatytas miuziklas, kuriame vaidino ne tik Klaipėdos licėjaus mokiniai, bet ir pedagogai.
Išvysti režisierių Tomo Jašinsko ir Taurūno Baužo režisuoto miuziklo į LCC universiteto „Michealsen“ centro salę gruodžio 21 d. vakarą atvyko daugiau nei 2000 žiūrovų. Visa kūrybinė grupė sulaukė griausmingų publikos ovacijų. Kaip renginio metu teigė vienas iš miuziklo režisierių T. Baužas, šiltas ir gausus publikos sutikimas labai maloniai nustebino, o pats renginys pranoko visus lūkesčius. „Visa licėjaus bendruomenė labai daug dirbo prie jubiliejinio kalėdinio projekto renginių ir miuziklo premjeros. Todėl itin smagu, kad publika taip šiltai sutiko šią premjerą ir aktyviai dalyvavo visuose licėjaus šventiniuose renginiuose. Taip pat labai džiugu, kad pavyko sukurti aukštos meninės vertės reginį, kuris palietė susirinkusiųjų širdis. Šis projektas yra apie gerumą ir mokėjimą gerumu dalintis. Dėl šios priežasties miuziklo premjera įgavo dar didesnį emocinį ir prasmingumo krūvį, kuris neabejotinai prisidėjo prie miuziklo premjeros ir viso projekto sėkmės“, – teigė miuziklo režisierius. Pasak renginio režisieriaus Tomo Jašinsko, tai yra didžiausias metų renginys, daugybė energijos ir noro, bei dar daugiau atvirų, dalintis pasiruošusių širdžių. „Kasmet stebiuosi, kokia stipri Licėjaus mokyklos ir ją supančių tėvų bendruomenė“, – sakė jis. Kalėdinis gerumo medis Ukrainos vaikamsMiuziklo premjeros dieną taip pat vyko ir speciali akcija, kurios metu buvo renkamos kalėdinės dovanėles Klaipėdoje šiuo metu gyvenančioms karo kamuojamos šeimoms iš Ukrainos. Į miuziklo premjerą atvykstantys žiūrovai gausiai nešė gražiai supakuotas kalėdines dovanas, iš kurių LCC universiteto salėje buvo suformuotas įspūdingas kalėdinis gerumo medis. Šios dovanos pasieks Klaipėdoje gyvenančias šeimas iš Ukrainos ir kitus Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių centrus. Premjeros vakarą licėjaus bendruomenė tiesiogine to žodžio prasme sunešė pusę sunkvežimio dovanų Ukrainos vaikams ir jų šeimoms, iš kurių renginio metu buvo sukurtas įspūdingas kalėdinis medis. Kaip teigė Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė, ši akcija parodė, kad klaipėdiečiai nepavargo nuo karo temos ir jiems nėra svetimos karo kamuojamos Ukrainos žmonių problemos. „Viešojoje erdvėje kalbama, kad neva žmonės pavargo nuo karo temos ir neva nebenori gyventi šiomis problemomis. Ši akcija puikiai parodė, kad mes nepavargome ir sugebame suvokti, kokį gyvenimą šiuo metu tenka gyventi ukrainiečiams ir jų šeimoms. Juk tik bendrystės ir empatijos jausmas gali padėti išgyventi šį sudėtingą laikotarpį. Todėl labai džiugu, kad galėjome prisidėti prie gražesnių ir džiugesnių mažiausiųjų Ukrainos piliečių šiemetinių žiemos švenčių“, – teigia dr. R. Kontautienė. Praėjusiais metais licėjus taip pat vykdė akciją, skirtą paremti broliškos Ukrainos gyventojus. Jos metu buvo renkamos šiltos pirštinės, šalikai, kojinės ir kepurės bei kiti žieminės aprangos atributai, kurie vėliau buvo išgabenti į Ukrainą. Šios akcijos metu pavyko surinkti 1000 šalikų, kojinių, pirštinių ir kepurių. Surinktos lėšos – kilnioms iniciatyvomsVisas šiemetinių kalėdinių licėjaus renginių metu surinktas lėšas nuspręsta skirti dviems reikšmingoms socialinėms iniciatyvoms: Klaipėdos pranciškonų vienuolių iniciatyvoms, skirtoms vaikams su autizmo spektru ir paramos fondui „Rugutė“, kuris rūpinasi onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais. „Iš pajūrio krašto nedažnai sulaukiame tokių malonių naujienų, todėl labai dėkojame Klaipėdos licėjui už parodytą tokią gražią iniciatyvą. Kalbant apie paramą – retai būname itin originalūs. Gautas lėšas skirsime reikalingų vaikams medikamentų ir kitų medicinos priemonių įsigijimui, kad jų gydymo procesas būtų kuo sklandesnis ir kokybiškesnis“, – teigė fondo „Rugutė“ įkūrėja ir vadovė Edita Abrukauskienė. Šiemet dalį surinktos paramos lėšų skirti būtent fondui „Rugutė“ nusprendė Klaipėdos licėjaus mokinių senatas. Tuo tarpu pranciškonų kunigas vienuolis Sigitas Benediktas Jurčys labai džiaugėsi ilgamete licėjaus ir Klaipėdos pranciškonų bendruomenės draugyste bei teigė, kad šiemet surinkta parama bus skirta gerinti autizmu sergančių jaunuolių integracijos visuomenėje procesus. „Užaugę tokie vaikai sunkiai integruojasi visuomenėje, norėtume „Vilties mieste“ sukurti geresnes sąlygas jiems gyventi ir dirbti. Turime idėją įrengti mechanizuotą vaistažolių apdirbimo centrą, kuriame galėtų dirbti autizmu sergantys jauni žmonės. Jie rinktų vaistažoles, jas apdirbtų ir jomis prekiautų. Tad Klaipėdos licėjaus surinktos lėšos svariai prisidėtų prie šio sumanymo įgyvendinimo“, – sakė brolis Benediktas. Translaicija: https://www.youtube.com/watch?v=DrAiiCFZ9t8 |
Viešų ir privačių renginių, kino, reklamų režisūra, bei organizavimas!
|
Pirmąją didelę miesto šventę režisavau jau 2005 metais. Įgijau dramos teatro režisieriaus magistro laipsnį. Pastačiau eilę spektaklių, bei dirbau įvairiuose kino projektuose. Surežisuotų reklamų ar kitokio pobūdžio video siužetų jau nebesuskaičiuoju. O dėl įvairiausio pobūdžio renginių, kuriuos teko vesti, organizuoti ar režisuoti priskaičiuoju per 1100 (pačiam nesitiki) !!! Ieškote savo šventei orginalios režisūrinės idėjos - kreipkitės! Teatro, kino ir renginių režisierius Tomas Jašinskas, ne tik pasiūlys, bet ir užtikrins sklandų procesų valdymą, bei įgyvendinimą!
Susisiekime: 867449612, [email protected] |
Teoremos inspiruota, Cinewave.lt ištestuota
|
|
Teoremos sukurtas prekinis ženklas Cinewave.lt ir toliau nemiega.
Nuolatos testuojame, o jei sukrenta dar ir edukuojame! Taip netikėtai sutapo, kad KTMC studentai savosios praktikos metu kartu su mūsu nuolatiniu partneriu apšvietėju Simonu Gudeliu apturėjo praktinę paskaitą apie šviesos prigimtį, bei praktiškų patarimų ir sprendinių, kaip sušviesti kadrą. Norite patestuoti ir mokytis kartu. Susisiekime, aptarsime galimybes- 867449612 arba [email protected] www.cinewave.lt #cinewave #KTMC #students #testing #lights #cinemaequipment |
BALTASIS KIRAS
DRAUGAMS PRIE JŪROS (ATŠAUKTAS!!!)
|
Gruodžio 22 d., 19 val. LCC Michealsen salėje (Kretingos g. 36, Klaipėda) vyks pop/rock grupės BALTASIS KIRAS koncertas DRAUGAMS PRIE JŪROS. Dvi dienos prieš Šv. Kūčias kokybiškos muzikos gerbėjai kviečiami nerti į lengvo „vaibo“ ir gitarų skambesio sūkurį.
Prasidedantis šventinis laikotarpis dažną iš mūsų įtraukia į pasiruošimų maratoną, tad koncertas draugams prie jūros įneš atokvėpį ir primins, kad didžiausių švenčių metu svarbiausia - gera akimirka, emocija ir šalia esantys žmonės. 2008 metais muzikinę veiklą pradėjusią grupę „Baltasis kiras“ nuo pat įkūrimo laikų lydinti frazė „Keep the boppin’ never stoppin“ suponuoja ne tik pačios kūrybos devizą, bet ir orientyrą kokiai auditorijai jų muzika skirta: „nesustok judėti, nesustok bumsėti“ yra savitas kvietimas neprarasti lengvumo ir pozityvumo, kad ir kokio amžiaus būtum. LCC Michealsen salėje laukia išskirtinis didžiausias, šventinis grupės BALTASIS KIRAS koncertas, papuoštas įspūdinga specialiai ruošta scena muzikos gerbėjams žada jaukų vakarą su draugais ir muzikinių patirčių laiką. Pranešame, kad atšauktas renginys “BALTASIS KIRAS draugams prie jūros”, kuris turėjo įvykti Gruodžio 22 d. Klaipėdoje. Informaciją apie pinigų grąžinimus suteiksime artimiausiu metu. Organizatorius apgailestauja už sukeltus nepatogumus. |
Auganti kino industrija Klaipėdoje: kaip uostamiestis pamažu virsta milžiniška filmavimo aikštele
|
Kauno ir Vilniaus vardams nuskambėjus visame pasaulyje dėl juose kurtų filmų ar serialų, panašu, kad greitai ateis ir Klaipėdos eilė. Rugsėjį uostamiestis virto tikra filmavimo aikštele: čia kuriamas vieno žinomiausių šalies režisierių Emilio Vėlyvio naujausias darbas, taip pat filmuojami ir Švedijos bei Vokietijos kūrėjų filmai. Kokia to nauda Klaipėdai ir kas lėmė pastaruoju metu joje pastebimą kino renesansą?
Pasak Klaipėdos kino biuro projektų vadovo Tomo Jašinsko, jeigu šį rugsėjį gausiu filmavimų skaičiumi galėjo pasigirti Vilnius, Klaipėdoje rudens pradžia ne ką mažiau įtempta. „Praėjusią savaitę Klaipėdoje prasidėjo naujojo Emilio Vėlyvio serialo „Vilko gomurys“ filmavimo darbai – kūrybinė grupė startavo Smiltynėje esančiose vadinamosiose laivų kapinėse. Vėliau komanda persikėlė į Klaipėdos senamiestį, įvairias pajūrio vietas, bei konteinerių krovos terminalą“, – sako pašnekovas. Emilio Vėlyvio seriale filmuosis pasaulinės žvaigždės: lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė, britas Edward Holcroft, suomis Tommi Korpela, taip pat seriale išvysime daugybę ryškių Lietuvos aktorių. „Rugsėjo viduryje darbą Klaipėdoje baigė ir Vokietijos transliuotojas ZDF, Šventojoje ir prie Olando kepurės filmavęs naują sėkmingo kriminalinio serialo „Taunus-Crime“ seriją. Be to, Klaipėdoje kuriamas ir dar vienas kriminalinio trilerio žanro filmas, šį kartą autoriai bendradarbiauja su žinoma Lietuvos kompanija „Ahil Films“ ir Oskarą laimėjusia prodiuserių kompanija „Wiedemann & Berg“, – toliau pasakoja T. Jašinskas. Anot jo, praėjusią savaitę į Klaipėdą atkeliavo ir Švedijos produkcijos įmonė su filmu „Whiskey on the rocks“. Seriale vaizduojamas įtemptas Ronaldo Reigano ir Leonido Brežnevo vadovavimo laikotarpis ir jo metu kilusi politinė krizė – Švedijos karinėje apsaugos zonoje įstrigęs sovietų povandeninis laivas. „Prie šio filmo dirbti pradėjome jau nuo pavasario, ieškojome tinkamų lokacijų, išnaršėme daugybę laivų. Labai džiugu, kad visi mūsų darbai davė norimų vaisių, nes dėl filmavimų konkuravome su daugybe Baltijos regiono miestų. Tai rodo, kad kūrėjų pasitikėjimas Klaipėda auga, o noro kurti būtent čia – vis daugiau“, – akcentuoja Klaipėdos kino biuro projektų vadovas. Turi gausybę išskirtinumų Anot „Klaipėda ID“ investicijų ir investicinės aplinkos skyriaus vadovės Dianos Manko, Klaipėdoje slypi didelis ir vis dar pilnai neišnaudotas kino industrijos potencialas, taip pat mieste gausu talentingų šio sektoriaus specialistų. „Uostamiestyje turime ne tik į UNESCO paveldą įtrauktą Neringos pajūrio ruožą, bet ir aibę kitų vietų, statinių, gatvelių, unikalios architektūros – visa tai didžiajame ekrane atrodytų puikiai. Be to, Klaipėdoje yra ugdomi stiprūs aktoriai ir režisieriai, čia veikia ir Kultūros fabrikas, jungiantis jaunus kūrėjus ir padedantis jiems augti. Todėl nenuostabu, kad režisieriai vis dažniau savo darbus renkasi filmuoti būtent čia“, – teigia pašnekovė. Klaipėdos kino biuro vadovė Rūta Petniūnaitė priduria, kad dar vienas patrauklus Klaipėdos bruožas – itin patogi logistika: „Klaipėdiečiai juokauja, kad Klaipėda yra trijų gatvių miestas, o tai lemia greitą atsiradimą nuo vienos lokacijos iki kitos. Pervažiuoti visą miestą užtrunka 20 min., o įspūdingoje gamtoje galime atsidurti vos per 30 min. Dirbdami su Emiliu Vėlyviu juokaujame, kad visą jo filmą galėtume nufilmuoti Liepų gatvėje. Ir išties, kur daugiau režisierius su karštu arbatos puodeliu iš viešbučio gali pėsčiomis nueiti į filmavimo aikštelę? Tikra Holivudo svajonė.“ Klestinčios industrijos nauda – nuo ekonominės iki reputacinės Kalbėdama apie kino produkcijos kuriamą vertę kiekvienam miestui D. Manko pažymi, kad ši nauda – tiek tiesioginė, tiek netiesioginė. „Pirmiausia filmų kūrimas atneša didžiulę naudą miesto verslams ir ekonomikai – per vietos užsakymus viešbučiuose, vartojamų paslaugų ir produktų prizmę. Tiesa, svarbu ir tai, kad klaipėdiečiai gali pasidžiaugti kino teatre matydami filmą, kuriame veiksmas vyksta jų mylimame mieste, o neretai – masinėse scenose išvysdami ir savo ar pažįstamų žmonių veidus“, – sako pašnekovė. Ji pratęsia, kad LR Kultūros ministerijos duomenimis, užsienio filmų kūrėjai Lietuvoje per praėjusius metus išleido daugiau kaip 35 mln. eurų: „Visa tai – dėl nuo 2014 m. veikiančios pelno mokesčio lengvatos kino produkcijai Lietuvoje, kuomet šalyje kuriami filmai gali iš privačių lėšų surinkti iki 30 proc. filmui reikalingo biudžeto. Tai reiškia, kad į kino produkciją investuojantis verslas finansinių metų pabaigoje susimažina pelno mokestį, tokiu būdu laimi visi, nes Lietuvos patrauklumas industrijoje auga.“ T. Jašinskas priduria, kad ne ką mažiau svarbus ir miesto žinomumo didinimas: „Ne paslaptis, kad šiandien turime dar vieną turizmo rūšį – kino turizmą. Žmonės neretai keliauja norėdami atrasti kadrus iš savo mėgiamo filmo ar serialo, juos randa ir fiksuoja. Tad klestinti kino industrija bet kuriam miestui suteikia didžiulę reklamą. Mes jau galime matyti Vilniaus ir Kauno pavyzdžius, kai juose buvo filmuotas „Netflix“ serialas „Keisti dalykai“ (angl. Stranger Things) ir „HBO“ „Černobylis“, o miestų vardai skambėjo pasaulinėje žiniasklaidoje. Ką jau bekalbėti apie tokius atvejus kaip Christopherio Nolano „Tenet“, filmuotas Taline.“ Jo teigimu, per pastaruosius metus Klaipėda vis dėlto figūruoja ir ne viename lietuviškame filme. Čia vyksta pagrindinis Irmos Pužauskaitės debiutinio filmo „9-tas žingsnis“ veiksmas, taip pat uostamiestis „vaidina“ ir Linos Lužytės bei Nerijaus Mileriaus kurtame „Johatsu“, Igno Jonyno trileryje „Siena“, daugybėje trumpo metro filmų, žymiuose lietuvos atlikėjų klipuose bei didelėse komercinėse reklamose. Pasak T. Jašinsko, šiemet rugpjūtį taip pat nufilmuotas didžiulis projektas apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį su Lietuvos nacionaliniu orkestru, pasirodysiantis 2025 m. Industrija auga šviesmečiais D. Manko pažymi, kad didėjančią kino industrijos reikšmę Klaipėdoje lemia ir strateginis miesto dėmesys šiai sričiai. „Kino industrija patenka į 2018 m. Klaipėdos patvirtintos ilgalaikės miesto ekonominės plėtros iki 2030 m. strategiją kaip viena iš keturių svarbiausių ekonomikos šakų, į kurias turi būti kreipiamas uostamiesčio dėmesys. Tai, kad Kultūros fabrikas yra priekinėje šios strateginės šakos įgyvendinimo linijoje tik padeda pasiekti norimų vaisių. Apskritai, manau, kad Klaipėda turi visko, ko reikia, kad čia dar labiau suklestėtų kino industrija. Džiaugiuosi, kad kūrėjai tai ima pastebėti vis dažniau“, – teigia „Klaipėda ID“ investicijų ir investicinės aplinkos skyriaus vadovė. T. Jašinskas priduria, kad kino industrija Klaipėdoje jau ima augti šviesmečiais: „Viskas keičiasi ir gerėja labai sparčiai – galima pagirti ir savivaldybę, kuri aktyviau įsitraukia į procesus, visai neseniai kūrėjus filmuoti Klaipėdoje pakvietė ir uostamiesčio meras. Labai džiugu, kad pagaliau Klaipėdoje įsivyrauja kolektyvinis supratimas, kad kino industrija miestui gali atnešti daug naudos.“ |
Viskas ko reikia kinui- jau Klaipėdoje
|
Naujas filmavimo technikos nuoma užsiimantas prekinis ženklas „Cinewave“ siekia prisidėti prie kino industrijos vystymo ne tik visoje Vakarų Lietuvoje, bet ir megzti ryšius už jos ribų, taip pat skatinti pavienius kūrėjus ir organizacijas dirbti su naujausia, įvairią kino įrangą, jungtis bendriems projektams. Gavo finansavimą Pasak „Cinewave“ atstovo, režisieriaus, Kino biuro projektų vadovo Tomo Jašinsko, idėja gimė dėl kino įrangos Vakarų Lietuvoje trūkumo, o dabar, ją turint, bus siekiama, kad „Cinewave“ taptų vieta, apjungiančia ir visus klaipėdiečius, dirbančius kino industrijoje ir audiovizualiniame sektoriuje. „Dažnai būdavo, kad atvykstančios į uostamiestį komandos klausdavo, ar turime kokios nors kino technikos. Omenyje jie turėdavo, ar neturime kino gamybai profesionalios kameros, apšvietimo, kuris leistų apšviesti didelę filmavimo aikštelę. Man, kaip Klaipėdos kino biuro atstovui, nuolatos tenka susidurti su tokiomis užklausomis. Nusprendėme, kad reikia pritraukti investicijų. To pasekoje laimėjome Inovacijų agentūros skelbtą projektą Kino industrijos vystymas 13.1.1-LVPA-K-310-01-0355. Šiuo projektu bus prisidedama prie uždavinio didinti Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) produktų ir paslaugų pridėtinę vertę bei konkurencingumą. Pažymima, kad visos projekto investicijos yra tiesiogiai nukreiptos į konkurencinių pranašumų įgijimą rinkoje. Projekto metu kuriami KKI produktai yra orientuoti į skaitmeninės ir žiedinės ekonomikos principus. Įsigijome įrangą, kuri aprėpia visus filmavimo departamentus. Tad dabar mes esame pasiruošę aptarnauti tiek mažo biudžeto reklaminę produkciją, tiek didelių maštabų filmą“, – teigė T. Jašinskas. Durys visuomet atviros Nežinantys, nuo ko pradėti, kviečiami užsukti nemokamai konsultacijai su profesionalais, kurie atsakys į visus dominančius klausimus apie kino įrangą ir jos aktualijas. „Teikiame ir konsultavimo paslaugas, randame pačius geriausius sprendimus. Pas mus rasite platų filmavimo technikos ir priedų asortimentą. Ilgai ir kruopščiai dirbome ties įrangos sąrašo sudarymu. Bandėme įžvelgti tendencijas, kas šiandieną galbūt yra ateitis. Kaip pavyzdžiui LED apšvietimo sprendimai, ar mobilios, modulinės, galingos elektros stotys.“, – pasakojo pašnekovas. Kino įrangos nuomos kainos – įvairios, viskas priklauso nuo poreikio. Bendros gamybos projektams teikiamos didelės nuolaidos. Nesant tam tikros įrangos, pasiūloma alternatyva. „Pas mus gali apsilankyti ir tas, kuris tiesiog nori ką nors išbandyti – objektyvą, filtrą, vieną lempą, kamerą, galiausiai tiesiog paeksperimentuoti mūsų turimoje studijoje. Galime pagelbėti dėl bet kokio įrangos sąrašo, jeigu klientui reikia generatoriaus, kamerų, kranų, žmonių, kameros judesio technikos, objektyvų, įvairių apšvietimo dalykų. Stengiamės suprasti kliento poreikį. Galime pasiūlyti ir parinkti analogiškus dalykus. Tai reiškia, kad galime pritaikyti viską taip, kad tenkintų jo lūkestį ir poreikį“, – pabrėžė T. Jašinskas. Vasara bus darbinga Pastaruoju metu sulaukiame didelio susidomėjimo. Šiomis dienomis tiek „Cinewave“ kino įranga, tiek komanda dirba Ksenijos Frolovos trumpametražiame meniniame filme „Kita moteris“. Filmavimai vyksta Nidoje. „Taip pat tariamės dėl dar trijų trumpo metro ir vieno ilgametražio filmo Klaipėdoje. Ko gero, kol kas dar aktualu, kas atvyksta ir ką aptarnaujame čia, tad eksporto reikės šiek tiek palaukti, bet esame atviri pasiūlymams ir orientuoti į augimą. Kartu su šia įranga išsikeliame ir iššūkius, tarkime, auginti personalą, nes įrangą reikia gebėti aptarnauti. Jei kamera keliauja, šalia reikalingas kameros asistentas, kuris aptarnautų tą kamerą, idealiai žinotų jos parametrus, dirbtų su jos optika ir t.t.“, – kalbėjo režisierius. Ateities planai – plėstis Šio projekto vykdytojas – viešoji įstaiga „Teorema teatras“, prekinį ženklą „Cinewave“ įkūrė kino įrangos nuomos tikslams. Skaičius norinčiųjų išsinuomoti kino įrangą – sparčiai augantis, o pačios įrangos atsiradimas uostamiestyje palengvino kino ir video reklamos kūrėjų darbą. „Tai reiškia, kad atvyksiantieji prodiuseriai iš Vilniaus ar Kauno galės nebesukti galvos, kaip pakrautą kino įrangos sunkvežimį siųsti į Klaipėdą, kas ir kainuoja, ir nemažai sveria, o dar ir lydintį personalą komandiruoti reikia. Tad tikrai negalime sakyti, kad orientuojamės tik į vietinę rinką“, – sakė T. Jašinskas. Artimiausiu metu planuojame plėtrą ir dar kokių nors papildomų investicijų pritraukimą skaitmenizacijoje. Viską kruopščiai dėliojame ir jau žinome, ko norime dar“, – tikino pašnekovas. Viena krypčių – personalo auginimas, nes šalia bet kokios įrangos visada turi būti ir žmonės, gebantys su ja dirbti. „Kad būtų savo srities profesionalai. Tad čia toks mūsų bendras indėlis į dažnai naudojamą skambų terminą – kino industrijos plėtrą Vakarų Lietuvoje. Apimame regioną, kaip tuščią nišą, nes visas šitas regionas „badavo“. Jame buvo tik pavienės smulkios iniciatyvos, struktūruotos veiklos užuomazgos, bet konkretumo iki šiol nebuvo. Dabar bus“, – akcentavo T. Jašinskas. Straipsnis internete čia:https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/naujausia-kino-iranga-jau-klaipedoje-1126595 |
CINEWAVE PRISTATYMAS
|
Balandžio 13 d. Malūno lofte buvo ryški kino industrijų atstovams ir kūrėjams. Čia įvyko startuojančio kino įrangos nuomos ženklo - CIVEWAVE pristatymas.
CINEWAVE, tai naujas filmavimo technikos nuoma užsiimantis prekinis ženklas. Esame auganti, atvirų kino industrijos kūrėjų komanda, įsikūrusi bene labiausiai kinematografiškame Lietuvos mieste, Klaipėdoje. Turime viską, ko reikia Jūsų vaizdo produkcijos gamybai: kameras, objektyvus, tvirtinimo, elektros, apšvietimo ir garso įrašymo įrangą. Mums svarbu, kad mūsų nuomojama įranga būtų tvarkinga ir kad galėtume išsinuomoti Jums reikalingą paketą tada, kai Jums to reikia. Mūsų augimas priklauso nuo santykių su klientais kūrimo, darbo, neviršijant nustatytų biudžetų, mūsų sukauptų žinių, maksimaliai mobilizuojant jėgas, kad Jūsų vaizdo produkcijos gamyba vyktų sklandžiai. Tai yra vertybės, į kurias orientuojamės siekdami toliau plėsti savo verslą. Pasidalindami savo idėjomis su mumis, net jei kartais tiksliai nežinote, ko Jums reikia, Mes Jums ne tik patarsime, bet ir padėsime. Mums svarbiausia, kad galutinis rezultatas būtų toks, kokio tikėjotės, ar net daugiau. Plačiau: www.cinewave.lt |
Metų Klaipėdietės 2023 ceremonijos vakaras
|
Kaip ir kasmet pasididžiuosiu, kad ir vėl esu Metų Klaipėdietės iškilmingo renginio režisierius. Dėkoju Klaipėdos dienraščio redakcijai, LiveVideo, ProDJ komandoms su Jumis galime daug ir aukščiausiame lygmenyje!
Straipsnis čia:https://klaipeda.diena.lt/.../21-aja-metu-klaipediete... Trasliacijos įrašas čia: https://www.facebook.com/Dienrastis.KLAIPEDA/videos/656400993263238 #rezisierius #metuklaipediete #Livevideo #tiesioginetransliacija #balticum #nebijoksvajoti #dienrastis #klaipeda #teorema #cinewave #tomasjasinskas #renginiai #director #eventsdirector #tvshow #tvceremony #atlikejai #eggrimoakademija #klaipedospiliaviete #KONKURSAS #thefireworks |
DĖMESIO! IEŠKOMAS DARBUOTOJAS!
|
Dėmesio! Kino įrangos nuomos ženklui CINEWAVE, Klaipėdoje reikalingas pastovus darbuotojas, kuris nusimano ar bent jau turi norą dirbti su kino, tvirtinimo ir apšvietimo technika (filmavimo aikštelėje ir už jos ribų). Kviečiame bendradarbiauti dirbant kartu ir siųsti laisvos formos laišką el.p. [email protected] arba skambinti telefonu 867449612
https://www.facebook.com/cinewave.lt |
Jūra, uosto teritorijos bei kompaktiškas senamiestis: ar Klaipėda gali tapti sėkminga kino filmavimo lokacija?
|
Klaipėdos kino biuras LRT Kultūros dienos eteryje.
Apie Klaipėdos miestą kaip kino pramonės potencialą ir traukos vietą plačiau kalba Tomas Jašinskas - Kino biuro įkūrėjas, prodiuseris, renginių, kino ir Teorema teatro režisierius. Kultūra su LRT Klaipėdos miesto savivaldybė Agnė Bukartaitė Kultūra su LRT https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1859320/jura-ir-unikali-gamta-uosto-industrines-teritorijos-kompaktiskas-senamiestis-klaipeda-siekia-tapti-didziaja-kino-lokacija?utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwAR3oV0PJuUR4kEvjppLrkY5i4Ug8Os8k_GgEu1ooQWlIKhAr8feBvBf-Qss#lg=1859320&slide=1420875 |
Teoremos ir Klaipėdos licėjaus bendrame projekte „Kalėdų mugė“ – itin asmeniškos dovanos Ukrainai, surinkta virš 12 tūkst. paramos
„Kalėdų mugėje“ – pilietiškumo pamokos ir šilta iniciatyva Ukrainos gyventojams
Klaipėdos licėjus jau 19-us metus iš eilės kviečia prisijungti prie prasmingo labdaros paramos projekto. Šiemet bus renkamos lėšos ne tik svarbioms vietinėms socialinėms iniciatyvoms, bet ir parama Ukrainai. Projekto organizatoriai šiemet pasiryžo surinkti net 1000 šiltų kepurių, pirštinių, šalikų ir kojinių Ukrainos gyventojams.
Pagrindinis renginio akcentas – pilietiškumo ugdymas
„Šviesa mūsų širdyse“ – tokiu dvasingu šūkiu šiemet Klaipėdos licėjaus bendruomenė sutiks gražiausias žiemos šventes. Kaip teigia tarptautinės mokyklos vadovė dr. Regina Kontautienė, šiuos metus licėjaus bendruomenė yra paskelbusi pilietiškumo metais, projekto baigiamasis ir tradicinis kalėdinis renginys bus vienas ryškiausių šios temos įprasminimo akcentų: „Pilietiškumas pirma prasideda nuo supratimo ir meilės savo aplinkai. Nuo pagalbos tiems, kuriems jos labiausiais reikia. Todėl mūsų jau ne vienerius metus organizuojamas kalėdinis labdaros paramos projektas yra geriausiais pilietiškumo įprasminimas, kuris kasmet vis labiau atskleidžia gražiausias mūsų bendruomenės narių savybes“, – teigia licėjaus vadovė.
Pasirodymas su Lietuvos muzikos legenda
Licėjaus kalėdinio labdaros paramos projekto baigiamasis renginys jau antrus metus iš eilės vyks kalėdinės mugės formatu.
Pasak renginio režisieriaus Tomo Jašinsko, šiemet mugės apims visą mokyklos teritoriją (Kretingos g. 44). Režisieriaus teigimu, renginyje susirinkusieji turės galimybę įsigyti įvairių licėjaus mokinių pagamintų kalėdinių skanėstų ir rankdarbių, o neseniai renovuotoje mokyklos aikštėje bus pastatyta didžiulė scena, kurioje savo pasirodymus surengs Klaipėdos licėjaus mokiniai.
„Šiemet mugė apjuos visą mokyklos teritoriją. Renovuotoje mokyklos aikštėje bus pastatyta didžiulė koncertinė scena, kurioje vyks dešimtys skirtingų licėjaus mokinių pasirodymų. Prie scenos bus sukurta jauki erdvė, kurioje susirinkusieji patogiai ir šiltai galės stebėti scenoje vykstantį veiksmą, o vakaro koncertine vinimi šiemet taps Lietuvos scenos grando Stepo Januškos kartu su licėjaus mokiniais sudainuota legendinė Klaipėdos grupės „Studija“ daina „Dabartis (Mano mieste)“, – teigia T. Jašinskas.
Aukoti bus galima įvairiais būdais
Kaip ir pernai, parama šiemetiniame labdaros projekte bus renkama suteikiant galimybę renginio dalyviams įsigyti įvairaus nominalo simbolinių bilietų į kalėdinę licėjaus mugę. Visos mugės metu surinktos lėšos prekiaujant įvairiais mokinių skanėstais ir rankdarbiais taip pat bus skirtos paremti jautrias socialines iniciatyvas.
Pasak renginio organizatorių, šiemet surinktos lėšos bus skirtos intelekto sutrikimų turinčių vaikų ugdymo įstaigai „Medeinė“, taip pat – Klaipėdos pranciškonų vienuolių iniciatyvoms, skirtoms vaikams su autizmo spektro sutrikimais, bei onkologinių ligų kamuojamoms šeimoms.
Šiltas dėmesys Ukrainos žmonėms
Kalėdinio renginio metu Klaipėdos licėjaus bendruomenė skatins nepamiršti ne tik savo šalies, bet ir broliškų tautų gyventojų, todėl baigiamajame projekto renginyje organizuojama iniciatyva – pagalba karo kamuojamos Ukrainos gyventojams.
Į „Kalėdų mugę“ renginio svečiai kviečiami atnešti ir paaukoti šiltų kojinių, šalikų, pirštinių ir kojinių, kurie vėliau per įvairias paramos organizacijas atiteks Ukrainos gyventojams. Kaip teigia renginio organizatoriai, tokių šiltų žieminių aprangos detalių „Kalėdų mugės“ metu ketinama surinkti bent 1000 vienetų.
Surinkta įspūdinga paramos suma
Praėjusiais metais licėjaus kalėdinio labdaros paramos projekto metu buvo surinkta daugiau nei 20 tūkst. eurų. Pasak renginio organizatorių, panašią paramos sumą tikimasi surinkti ir šiemet.
Pakartojus praėjusių metų mugės sėkmę, Klaipėdos licėjus per 19 metų trunkančio mokyklos labdaros paramos projekto istoriją bendrai įvairioms jautrioms socialinėms iniciatyvoms jau bus paaukojęs apie 160 tūkst. eurų.
Klaipėdos licėjus jau 19-us metus iš eilės kviečia prisijungti prie prasmingo labdaros paramos projekto. Šiemet bus renkamos lėšos ne tik svarbioms vietinėms socialinėms iniciatyvoms, bet ir parama Ukrainai. Projekto organizatoriai šiemet pasiryžo surinkti net 1000 šiltų kepurių, pirštinių, šalikų ir kojinių Ukrainos gyventojams.
Pagrindinis renginio akcentas – pilietiškumo ugdymas
„Šviesa mūsų širdyse“ – tokiu dvasingu šūkiu šiemet Klaipėdos licėjaus bendruomenė sutiks gražiausias žiemos šventes. Kaip teigia tarptautinės mokyklos vadovė dr. Regina Kontautienė, šiuos metus licėjaus bendruomenė yra paskelbusi pilietiškumo metais, projekto baigiamasis ir tradicinis kalėdinis renginys bus vienas ryškiausių šios temos įprasminimo akcentų: „Pilietiškumas pirma prasideda nuo supratimo ir meilės savo aplinkai. Nuo pagalbos tiems, kuriems jos labiausiais reikia. Todėl mūsų jau ne vienerius metus organizuojamas kalėdinis labdaros paramos projektas yra geriausiais pilietiškumo įprasminimas, kuris kasmet vis labiau atskleidžia gražiausias mūsų bendruomenės narių savybes“, – teigia licėjaus vadovė.
Pasirodymas su Lietuvos muzikos legenda
Licėjaus kalėdinio labdaros paramos projekto baigiamasis renginys jau antrus metus iš eilės vyks kalėdinės mugės formatu.
Pasak renginio režisieriaus Tomo Jašinsko, šiemet mugės apims visą mokyklos teritoriją (Kretingos g. 44). Režisieriaus teigimu, renginyje susirinkusieji turės galimybę įsigyti įvairių licėjaus mokinių pagamintų kalėdinių skanėstų ir rankdarbių, o neseniai renovuotoje mokyklos aikštėje bus pastatyta didžiulė scena, kurioje savo pasirodymus surengs Klaipėdos licėjaus mokiniai.
„Šiemet mugė apjuos visą mokyklos teritoriją. Renovuotoje mokyklos aikštėje bus pastatyta didžiulė koncertinė scena, kurioje vyks dešimtys skirtingų licėjaus mokinių pasirodymų. Prie scenos bus sukurta jauki erdvė, kurioje susirinkusieji patogiai ir šiltai galės stebėti scenoje vykstantį veiksmą, o vakaro koncertine vinimi šiemet taps Lietuvos scenos grando Stepo Januškos kartu su licėjaus mokiniais sudainuota legendinė Klaipėdos grupės „Studija“ daina „Dabartis (Mano mieste)“, – teigia T. Jašinskas.
Aukoti bus galima įvairiais būdais
Kaip ir pernai, parama šiemetiniame labdaros projekte bus renkama suteikiant galimybę renginio dalyviams įsigyti įvairaus nominalo simbolinių bilietų į kalėdinę licėjaus mugę. Visos mugės metu surinktos lėšos prekiaujant įvairiais mokinių skanėstais ir rankdarbiais taip pat bus skirtos paremti jautrias socialines iniciatyvas.
Pasak renginio organizatorių, šiemet surinktos lėšos bus skirtos intelekto sutrikimų turinčių vaikų ugdymo įstaigai „Medeinė“, taip pat – Klaipėdos pranciškonų vienuolių iniciatyvoms, skirtoms vaikams su autizmo spektro sutrikimais, bei onkologinių ligų kamuojamoms šeimoms.
Šiltas dėmesys Ukrainos žmonėms
Kalėdinio renginio metu Klaipėdos licėjaus bendruomenė skatins nepamiršti ne tik savo šalies, bet ir broliškų tautų gyventojų, todėl baigiamajame projekto renginyje organizuojama iniciatyva – pagalba karo kamuojamos Ukrainos gyventojams.
Į „Kalėdų mugę“ renginio svečiai kviečiami atnešti ir paaukoti šiltų kojinių, šalikų, pirštinių ir kojinių, kurie vėliau per įvairias paramos organizacijas atiteks Ukrainos gyventojams. Kaip teigia renginio organizatoriai, tokių šiltų žieminių aprangos detalių „Kalėdų mugės“ metu ketinama surinkti bent 1000 vienetų.
Surinkta įspūdinga paramos suma
Praėjusiais metais licėjaus kalėdinio labdaros paramos projekto metu buvo surinkta daugiau nei 20 tūkst. eurų. Pasak renginio organizatorių, panašią paramos sumą tikimasi surinkti ir šiemet.
Pakartojus praėjusių metų mugės sėkmę, Klaipėdos licėjus per 19 metų trunkančio mokyklos labdaros paramos projekto istoriją bendrai įvairioms jautrioms socialinėms iniciatyvoms jau bus paaukojęs apie 160 tūkst. eurų.
Įgyvendinamas projektas Kino industrijos vystymas
13.1.1-LVPA-K-310-01-0355
|
VšĮ „Teorema teatras“ vykdo kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybą veiklą. Projekto metu bus vykdomos šios veiklos - kultūros produktų sukūrimas, KKI kultūros ir kūrybinių produktų ir paslaugų ar veiklos procesų transformavimas į naujas skaitmenines ar žiedinę ekonomiką skatinančias formas. Projektas atitinka Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos plėtros krypčių nuostatas: projektas prisideda prie trečiosios krypties – Kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus ekonominės vertės ir sektoriaus eksporto apimčių augimo skatinimo, sudarydamas tinkamas prielaidas plėtoti kūrybinį potencialą, bei sudaro prielaidas itin reikšmingam įmonės KKI paslaugų pardavimo pajamų padidėjimui. Projektu prisidedama prie uždavinio didinti KKI produktų ir paslaugų pridėtinę vertę bei konkurencingumą, nes visos projekto investicijos yra tiesiogiai nukreiptos į konkurencinių pranašumų įgijimą rinkoje ir projekto metu kuriami KKI produktai yra orientuoti į skaitmeninės ir žiedinės ekonomikos principus.
|
KŪRĖJAS ŠVIETIMO SISTEMOJE. „Tyrinėjimo menas: mokomės bendruomenėje"
|
|
Mokykloms skirtos programos „Tyrinėjimo menas: mokomės bendruomenėje“ metu dalyviai ugdo savo kūrybingumą, kritinį mąstymą ir kitas, svarbiausias kompetencijas.
Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija mokiniai drauge su kuriančiu praktiku, Teorema teatras režisieriumi Tomas Jašinskas kūrybinių sesijų metu mąstė, apie savo santykį miestu, apie, tai ką gali jam duoti, kaip prisidėti prie miesto augimo ir teigiamo kismo. Tokios savęs ir aplinkos refleksijos padėjo giliau pažinti save, savo poreikius, formuoti ir reikšti asmenines nuomones, o atidus aplinkos stebėjimas ugdė gebėjimą atidžiai ir kritiškai vertinti informaciją, nepriimti jos kaip savaime duotos ir nekeičiamos. Plačiau apie dalyvių įspūdžius ir įžvalgas kviečiame žiūrėti filmuke! Programą „Tyrinėjimo menas: mokomės bendruomenėje“ įgyvendina asociacija Kūrybinės jungtys, bendradarbiaudama su Vilniaus miesto savivaldybė, EDU Vilnius, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vykdomo Kultūrinės edukacijos sistema projektu, menininkų grupe Žuvies AKIS bei Aktyvių piliečių fondu, finansuojamu EEE finansinio mechanizmo lėšomis. Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. |
Ukrainiečių vaikams – dienos stovykla arenoje
|
Jau praėjo keletas dienų po Ukrainos vaikų dienos stovyklos „Švyturio“ arenoje, tačiau emocijos vis dar gyvos. Jos ne tik neslūgsta, bet rodos atsirita nauja banga ir tik dabar, kai vaikų šurmulys dingo, prisimindami stovyklos dieną patirtas istorijas, sunkiai gali suvokti, ką vaikams jau yra tekę išgyventi ir kiek ilgai dar jų atmintyje kauks sirenos, kiek ilgai kiekvienas durų trinktelėjimas ar baliono sprogimas reikš kažką nepataisomai siaubingo. Šita baimė ir nerimas įsismelkęs net į pačių mažiausiųjų gyvenimus ir mes buvome to liudininkais.
Stovykloje, prie mažųjų batuto sprogo balionas. Berniukas, gal vos dviejų metukų, nusipurtė ir išsigandęs neramiai pradėjo kartoti BUM! BUM! BUM... Mažylį teko raminti ir ilgai aiškinti, kad tai tik balionas, paprastas mažas balionas. Ir šitame margame vaikų šurmulyje, kuris leido trumpam užsimiršti ne tik vaikams, bet ir jų mamoms, vyko gerų dalykų. Kaip mamos pačios sakė, stovykloje pirmą kartą nuo karo pradžios jos juokėsi ir negalvojo apie siaubą, žudynes, sugriautus namus, ten likusius nebepajudančius senolius, kurie liepė palikti juos pasitikti lemties, leido užsimiršti tiek, kad viena mama prasitarė, jog akimirką pasivaideno esant savo namuose, savo šalyje, o gal netgi tai, kad čia visada buvo jų namai. Nerūpestingos šypsenos ir džiaugsmo ašaros dažnai ir vėl virsdavo graudžiais apsikabinimais su savanoriais. Jiems taip pat reikėjo tramdyti ašaras išvydus mąslius vaikų žvilgsnius ir išgirdus toli gražu ne vaikiškus svarstymus apie tai, kodėl, jie pavyzdžiui, neima žaislų, nors labai nori. Nes neužteks kitiems, nes visiems visko užtekti negali... Priėjusi prie nupiešto Ukrainos prezidento portreto besistebintiems, jog atrodo kaip gyvas, tik gal liūdnokas, mergaitė paaiškina: jis susirūpinęs, jis galvoja apie mus, jis dirba... Ir visų mintys persikelia į nuostabią šalį, su mėlynu dangumi ir žydinčiais geltonai saulėgrąžų laukais. Vaikai piešia savo šalį ir visi nuo mažiausio iki suaugusio svajoja kuo greičiau ten sugrįžti, kad ir kaip gerai jiems čia būtų. O kol sugrįš, mes juos galime paguosti, užjausti, padėti, suprasti, apkabinti... 🇺🇦🙏 https://www.youtube.com/watch?v=dRlWlpCoEZ8 |
"Outside The City" - nufilmuota!
|
Trumpu užkadrinių vaizdelių etiudu pasidžiaugsime - šviežiai nufilmuotu trumpo metro filmu "Outside The City". Daug pasiruošimo, kelios naktinės, bet neprailgusios pamainos ir tikime ateityje puikus galutinis rezultatas! Taip pat malonu, kad filme dirbo gausus būrys Klaipėdiečių, konglomeruojantis su savo darbo profesionalais iš JAV. Dėkui visiems, buvo be galo malonu dirbti kartu!
#prorent #klaipeda #klaipedafilmoffice #filmavimas #producer #behindthescenes #cinematography #shortfilm #klaipedoskinobiuras #klaipedacity #nightshoot #klaipedalocations #director #vestatuckute #focuspulleratwork #LouisWalsh #dop #JoaquimAdriaPujol #thatsawrap #teorema |
Metų Klaipėdietė 2022 apdovanojimų renginys įgyvendintas!
|
|
„Net jei rytoj pasaulio pabaiga, vis tiek laikas sodinti savo obelis“ sakė Č. Milošas. Labai sutinku su šia jo eilute. Tai primena mums visiems, ką turime daryti kasdien, kad ir ką manytume apie rytojų. Džiaugiuosi renginio režisieriaus amplua, apjungiančiomis ir stiprinančiomis dalyvavusių atlikėjų mintimis, džiaugiuosi savo dėstytojos gautu garbingu titulu, didžiuojuosi galėdamas dirbti su didžiule puikia komanda. Dėkui! #rezisierius #apdovanojimuceremonija #metuklaipediete #tvtransliacija #renginys #klaipedosdramosteatras #atlikejai #AndriusMamontovas #martynaskavaliauskas #indrejuodeikiene #jonassakalauskas #arielramirez #dovydasbajoras #prodj
Nuoroda į straipsnį: https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/stebekite-netrukus-metu-klaipedietes-konkurso-finalinis-vakaras-1069203 |
PARAMOS UKRAINAI KONCERTAS
Norime padėkoti visiems prisidėjusiems prie Paramos koncertas Ukrainai Klaipėdoje įgyvendinimo Visos šios atiduotos energijos ir laiko rezultatas, Jūsų, mielieji žiūrovai, dalyvavimas ir auka, tikime, yra bent keletas išgelbėtų gyvybių, keliasdešimt pamaitintų ar sušildytų žmonių ir daug, daug vilties.
Paramos koncerto metu surinkome 8675,20 eurų ir visi šie pinigai buvo paaukoti organizacijai "Blue/Yellow"
Dėkojame atlikėjams bei organizacinei komandai:
ROYCE, Grupė MAN-GO, Grupė PIKASO, 69 danguje, Steponas Januška ir grupė Studija, Žilvinas Žvagulis, INGAJA, Aquarium de Clara, Karolis Rupkus, Choras Cantare, Šeiko šokio teatras, Voiceless, Perk-Unija, Deivis, Klaipėdos violončelių kvartetas, Ilja Gun, Jevgenij Sokolov, Tomas Jašinskas, Gintaras Bendžius, Mindaugas Bendžius, Rytis Pužaitis, Gintautas Babenskas, Vladimir Yakubovsky, Artur Veber, Andrius Pelakauskas, Justas Rimkus, Marius Lukas, Darius Urbonas, Edgaras Malcius, Valerijus Valens, Agnė Bukartaitė, Aistė Vitkevičiūtė, Neda Gaudutytė, Liveta, Domas Rimeika, Karolis Varnas, Ramunas Joo, Dovydas Bajoras, vakaro vedėjui Remigijui Ambrulaičiui
Bei partneriams, kurie per labai trumpą laiką padėjo labai greitai ir daug
Kultūros centras Žvejų rūmai, Prodj.lt, Radijo stotis Laluna, Klaipėdos miesto savivaldybė, Jūros šventė, Nuotaika.lt, Teorema teatras, LiveVideo, Plastena, Demografika reklama, ACM, Dienraštis „Klaipėda“, Pepper Grey
Paramos koncerto metu surinkome 8675,20 eurų ir visi šie pinigai buvo paaukoti organizacijai "Blue/Yellow"
Dėkojame atlikėjams bei organizacinei komandai:
ROYCE, Grupė MAN-GO, Grupė PIKASO, 69 danguje, Steponas Januška ir grupė Studija, Žilvinas Žvagulis, INGAJA, Aquarium de Clara, Karolis Rupkus, Choras Cantare, Šeiko šokio teatras, Voiceless, Perk-Unija, Deivis, Klaipėdos violončelių kvartetas, Ilja Gun, Jevgenij Sokolov, Tomas Jašinskas, Gintaras Bendžius, Mindaugas Bendžius, Rytis Pužaitis, Gintautas Babenskas, Vladimir Yakubovsky, Artur Veber, Andrius Pelakauskas, Justas Rimkus, Marius Lukas, Darius Urbonas, Edgaras Malcius, Valerijus Valens, Agnė Bukartaitė, Aistė Vitkevičiūtė, Neda Gaudutytė, Liveta, Domas Rimeika, Karolis Varnas, Ramunas Joo, Dovydas Bajoras, vakaro vedėjui Remigijui Ambrulaičiui
Bei partneriams, kurie per labai trumpą laiką padėjo labai greitai ir daug
Kultūros centras Žvejų rūmai, Prodj.lt, Radijo stotis Laluna, Klaipėdos miesto savivaldybė, Jūros šventė, Nuotaika.lt, Teorema teatras, LiveVideo, Plastena, Demografika reklama, ACM, Dienraštis „Klaipėda“, Pepper Grey
Tradicinių Klaipėdos licėjaus renginių režisierius Tomas Jašinskas: kūrybos laisvė atsiperka
|
|
Noras mokyklos gyvenimą pamatyti iš arti režisierių Tomą Jašinską atvedė į Klaipėdos licėjų. Trumpalaikis teatro mokytojo darbas peraugo į ilgametę draugystę – Tomas tapo tradicinių Klaipėdos licėjaus renginių režisieriumi: Rugsėjo 1-osios, bendruomenės renginio "Mėlynasis kilimas" ir kalėdinio labdaros-paramos didžiojo renginio režisieriumi, nevengiančiu iššūkių. Šiemet jau 18 kartą surengtas kalėdinis labdaros-paramos projektas, kurio metu renkamos lėšos socialiai jautrioms grupėms ir įstaigoms, šįkart išsiskyrė rekordine dalyvių gausa ir surinkta pinigų suma. Šešerius metus renginį organizuojantis režisierius T.Jašinskas pasakojo, kad kasmet stengiasi išbandyti skirtingą formatą ir į renginį pritraukti kuo daugiau bendruomenės narių. – Kaip pavyksta suburti ir suvaldyti tokią didelę bendruomenę? – Su Klaipėdos licėjaus vadovais stengiamės, kad renginiuose kiekvienas patirtų sėkmę ir pajaustų scenos skonį. Pats kaip teatro režisierius mėgstu paprovokuoti vaikus, kurie prisipažįsta patiriantys scenos ar auditorijos baimę. Režisuodamas renginį stengiuosi viską taip sudėlioti, kad toks vaikas gautų pagrindinį vaidmenį. Galėčiau papasakoti ne vieną sėkmės istoriją, kai tokia mentorystė didžiuosiuose licėjaus renginiuose vaikams išeina į naudą. Kai vaikas pajaučia sėkmės skonį, norą dalytis, tada sulaukiame ir auditorijos, norinčios pasidžiaugti vaiko augimu. Tokia yra mūsų sėkmės formulė. Mokiniai licėjuje praleidžia labai daug laiko – mokykla ir namai nebėra atskiri. Gal tai taip pat įneša tam tikrų koreliacijų? Deja, mūsų švietimo sistemoje dar turime nemažai nomenklatūriškumo, kai vaikai nuo mokyklos atsieja namus ir laisvalaikį. – Minėjote, kad režisuodamas šį labdaros renginį stengiatės sau mesti iššūkį. Koks šįkart buvo iššūkis? – Pirmą kartą renginys vyko po atviru dangumi. Pandemijos tarsi buvome įspeisti į kampą. Turėjome rinktis: arba išvis nedaryti baigiamojo renginio, arba organizuoti jį nuotoliniu būdu. Bet tokio formato renginys vyko 2020 metais. Režisuojant paskutinįjį renginį pagelbėjo tai, kad mokykla nuolat plečiasi – kieme išdėliota daug modulinių klasių. Šį mokslo miestelį buvo lengva paversti į kalėdinį. Kiekviename moduliniame namelyje vyko prekyba, laikantis visų saugumo reikalavimų. Niekada nesame sulaukę ir tiek daug dalyvių – beveik 2 tūkstančių. Tai rekordinis skaičius. Kai kam nors pasakai, kiek žmonių pavyko surinkti – sunkiai patiki. Nežinau daugiau tokių didelių aktyvių bendruomenių kaip Klaipėdos licėjaus. Susirinko ne tik vaikai, tėvai, mokytojai, anūkų pasirodymų pasižiūrėti atėjo ir seneliai. Džiaugiuosi, kad režisuodamas renginį galėjau įgyvendinti visas kūrybos idėjas, kitaip sakant, dirbti atrištomis rankomis. Džiaugiuosi, kad bendruomenė sėkmingai lauke praleido kelias valandas, nes ir, esant plius penkių laipsnių temperatūrai, po ilgesnio laiko pajauti geliančias pėdas. Veiklų užteko, tad ir tos trys valandos gana greitai praėjo. Reikia paminėti, kad viso projekto ir renginio metu buvo paaukota rekordinė suma – beveik 20 tūkst. eurų, kuriuos Klaipėdos licėjaus bendruomenė skirs "Medeinės" specialiųjų poreikių vaikų mokyklos ugdymo priemonių bazės gerinimui ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno prieigose kuriamam sensoriniam sodui, skirtam žmonėms, turintiems įvairių fizinių, psichinių, emocinių ir elgesio sutrikimų. – Šventinį vakarą vainikavo bendras licėjaus mokinių ir dainininko Andriaus Mamontovo pasirodymas. Kokį vaidmenį suvaidino prie labdaros renginio prisijungęs žinomas atlikėjas? – Kad pavyko surinkti didžiulę pinigų sumą ir pritraukti rekordinį dalyvių skaičių, nereikėtų atmesti ir A.Mamontovo vaidmens. Idėja pasikviesti dainininką kilo Klaipėdos licėjaus muzikos mokytojai Aušrai Niparavičienei. Andrius minėjo, kad pastarąjį kartą kartu su mokiniais dainavo dar mokyklos laikais. Muzikantas ir pats palaiko labdaros idėjas, tik prieš renginį pasitikslino, ar nepateks į mokyklos kalėdinį žiburėlį. Svarbu nesusikurti klišių, galvojant, kad paramos projektas – viso labo mokyklinis renginys. Džiaugiuosi, kad režisuodamas renginį galėjau įgyvendinti visas kūrybos idėjas, kitaip sakant, dirbti atrištomis rankomis. Toji laisvė atsiperka: organizaciniais dalykais rūpinuosi aš, o mokyklos bendruomenės daugiau dėmesio gali skirti pasirodymų kokybei. – Kas organizuojant renginius yra smagiausia, kas labiausiai "veža"? – Mane labai inspiruoja tai, jog turbūt nėra analogo, kad mokyklos bendruomenė labdarai surinktų tokias sumas. Mane žavi tas unikalumas, taip pat drąsa eksperimentuoti ir eiti į gylį bei plotį. Renginio formatas gali bet kaip kisti ir nėra suvaržymų. Svarbu, kad tavimi tiki – tas tikėjimas ir palaikymas labai daug duoda. Klaipėdos licėjaus bendruomenė yra kitokia, ypatinga. Vaikai nuo darželio yra ugdomi aukoti, dalytis. Žavu stebėti, kaip į renginius įsilieja tėvai, net seneliai. Tai plačiau žvelgianti mokykla, neapsiribojanti renginiais Aktų salėje, norinti ir siekianti dėl savo mokinių daugiau, išmaniau, kokybiškiau. – Kodėl prieš šešerius metus sutikote tapti licėjaus renginių režisieriumi? – Įdomi istorija. Tuo metu buvau pradėjęs kurti pirmąjį klaipėdiečių pilnametražį filmą "Sistema", pasakojantį apie švietimo sistemą. Kaip režisierius ir scenarijaus autorius norėjau kuo geriau pažinti mokyklos gyvenimą, kad filmas nemeluotų ir būtų tikslus. Taip Klaipėdos licėjuje pradėjau dirbti teatro mokytoju. Įgijęs reikiamos patirties būsimam filmui jau norėjau atsisveikinti – Klaipėdos licėjaus vadovybė nepaleido, pasiūliusi toliau įgyvendinti idėjas. Kol turiu idėjų, režisuoju tris pagrindinius licėjaus renginius: Rugsėjo 1-osios, kalėdinį labdaros ir pavasarį "Mėlynojo kilimo", kai pagerbiami respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose laimėję licėjaus auklėtiniai.
Skaityti daugiau: https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/tradiciniu-klaipedos-licejaus-renginiu-rezisierius-kurybos-laisve-atsiperka-1059822#.YeV3G53xMqA.facebook |
Filmo PRASMĖ premjera!
|
|
Filme PRASMĖ žmonės iš įvairių sričių nuo paprastų žmonių dirbančių savo darbus iki visoje Lietuvoje žinomų garsių dainininkų ar menininkų. Jų paprašyta atsakyti į vieną vienintelį klausimą “Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?”. Siekiant maksimalaus natūralumo, pašnekovams klausimas buvo užduodamas tik įjungus filmavimo kameras. Filme norime pakviesti žiūrovą trumpam, kartu su filmo personažais pakontempliuoti kokia gyvenimo prasmė? Nes visi mes susimąstome apie gyvenimo prasmę, visi turime savų minčių ir idėjų šia tema. Juk būtent gyvenimo prasmė skatina veikti, dovanoja laimės ir lengvumo pojūčius, padaro gyvenimą ryškesniu. Ką galima būtų pasakyti apie gyvenimo prasmę? Tai toks dalykas, dėl kurio verta gyventi, mylėti gyvenimą ir džiaugtis kiekviena nugyventa akimirka. Gyvenimo prasmė leidžia ne tik matyti pasaulį, bet ir suvokti savo vietą jame, įvertinti savo reikšmingumą. Įdomu, ką būtumėte atsakę Jūs?
Rūšis: Trumpametražiai filmai Žanras: Dokumentika Scenarijaus autorius ir režisierius: Tomas Jašinskas Operatoriai: Artūras Iljinas ir Donatas Ravaitis Montažo režisieriai: Ignas Vaišvila Dailininkai: Milda Lingevičiūtė ir Evaldas Bartkus Muzikos autoriai: Darius Žičkus Prodiuseriai: Tomas Jašinskas |
SPARSE sezonas Rietave. Teorema teatro monospektaklis „Nelegalas“
|
Londono priemiestyje, apšiurusiame kambaryje gyvena nelegalas, neturintis nei dokumentų, nei padoresnio darbo ir beveik jokio asmeninio gyvenimo, išskyrus išgertuves su tokio paties likimo nelaimėliais, o jo niūrią kasdienybę praskaidrina vien tik prisiminimai ir iliuzijos apie buvusias ir gal dar būsiančias mylimas merginas. Tačiau būtent čia kibirkščiuoja didžiausios žmogaus vidinės kolizijos: vienišumas, meilės troškimas, nereikalingumo ir tuštybės jausmas. Galiausiai viskas priartėja prie Gogoliškos temos, kuomet šiurkšti realybė duoda šansą viską pakeisti, pradėti iš pradžių, nebegyventi svajonių ir iliuzijų pasaulyje. Tačiau žmogus jau suluošintas ir renkasi ne permainas, o tolimesnę beprasmę vegetaciją.
Režisierius-Tomas Jašinskas Vaidina: Adomas Stančikas Trukmė: 50 min. Nuo 13 m. #ruraltouring Europinis projektas "SPARSE: Supporting and Promoting Arts in Rural Settlements in Europe" arba "Menų parama ir sklaida Europos regioninėse vietovėse" įgyvendinamas su Drevernos, Laukžemės, Neringos, Rietavo ir Švėkšnos bendruomenėmis. Tarptautiniai partneriai: Take Art (Somerset, JK) / SA Eesti Tantsuagentuur (Estija) / Associazione Marchigiana Attività Teatrali - AMAT (Italija) / Menininkų grupė Žuvies akis (Lietuva) / Shoshin Theater Association (Romania) Asocijuoti partneriai: Sogn og Fjordance Fylkeskommune (Norvegija) / Region Varmland Kulturcentrum (Švedija) ir Creative Kernow (Cornwall, JK). Projektą remia: #CreativeEurope #EuropeanCommission / #Lietuvoskultūrostaryba / #Kretingosrajonosavivaldybė / #Neringossavivaldybė Event Venue & Nearby StaysRietavo Oginskių Kultūros Istorijos Muziejus, 4 L. Ivinskio gatvė, 90311 Rietavas, Lithuania, Rietavas, Lithuania |
Bendradarbiavimas su vaikų ir jaunimo dienos užimtumo centru LIBERI
|
Viena ypatinga diena, kai darsyk įsitikinome, kad svajonės pildosi!
,,Liberi" vaikų dienos ir jaunimo centro veiklos tapo pilnos kūrybos ir užsiėmimų. Filmuodami muzikinį video klipą panaudojome įgūdžius iš teatro, režisūros ir muzikos kūrybinių užsiėmimų, kurie yra projekto „Prevencinių veiklų organizavimas socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunuoliams“ paslaugų dalis. Dėkojame entuziastingam ir kūrybingam kūrybinių užsiėmimų vadovui: Tomui Jašinskui! Ir su nekantrumu laukiame premjeros! Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis. |
Monospektaklio NELEGALAS online premjera/skaitymas
|
|
Pjesės autorius teigia „Žinote aš pakankamai jaunas. Bet giliai sieloje jaučiuosi kaip senukas...Kaip Hemingvėjiškas senis tik be jūros...Ir aš žinau, kad tokių kaip aš, dabar labai daug. Mūsu karta ji sulaužyta...sulaužyta to kas vyksta. Mes šokome iš praeities į ateitį ir pasirodo atsiradome kažkokioje beorėje erdvėje. Daug kas iš mūsu dingo šito gigantiško šuolio metu, tiesiog iškrito iš gyvenimo, mes juos praradome ir toliau praradinėjame kasdien. Ir tai absoliučiai suprantama šalyje betvarkė- privatizacija, rinkos reformos, emigracija e.t.c. Kiekvienas bando išgyventi kaip tik gali. Ir žinote prie kokios išvados aš priėjau? Ta išvada visai neorginali. Galiausiai prie jos prieina kiekvienas iš mūsu. Vienintelis dalykas dėl kurio verta gyventi yra meilė “.
Būtent šitokia nuotaika pažymėta ir jo viena pirmujų pjesių „Nelegalas“.Siužetas gana nesudėtingas (Londono priemiestyje, apšiurusiame kambaryje gyvena nelegalas neturintis nei dokumentų, nei padoresnio darbo ir beveik jokio asmeninio gyvenimo išskyrus išgertuves su tokio paties likimo nelaimėliais, jo niūrią kasdienybę nušviečia vien tik prisiminimai ir iliuzijos apie buvusias ir gal būsiančias mylimas merginas). Tačiau būtent čia kibirkščiuoja didžiausios žmogaus vidinės kolizijos: vienišumas, meilės troškimas, nereikalingumo ir tuštybės jausmas. Galiausiai viskas priartėja prie Gogoliškos temos kuomet šiurkšti realybė duoda šansą viską pakeisti, pradėti iš pradžių, nebegyventi svajonių ir iliuzijų pasaulyje. Tačiau žmogus jau suluošintas ir renkasi ne permainas, o tolimesnę beprasmę vegetaciją. Skaitymas FB paskyroje: https://www.facebook.com/teorematheatre |
Žiūrėkite filmą SISTEMA legaliose platformose
|
|
Filmas SISTEMA toliau tęsia savo gyvavimą ir laukia susitikimo su žiūrovais šiose legaliose platformose:
1- https://www.kinofondas.lt/filmas/sistema/ 2-https://cinemaclub.eu/ziureti/sistema.html 3-https://go3.lt/movies/sistema,vod-2379418 Taip pat filmą galima pamatyti ir su ispaniškais subtitrais! https://garbovirtual.com/product/sistema/?fbclid=IwAR3ysYsZnuyCS1rk6Q6KJa1HzRcR9bj6e7u-0D7JeWHQvKOlK67emO5vvWA¤cy=CRC |
Pristatytas naujas socialinės dokumentikos filmas RYŠIO KŪRIMAS
|
|
Bendradarbiaujant Všį Teorema teatras ir Všį Liberi dienos užimtumo centrui gimė filmas apie draugystę, žmogiškuosius ryšius bei žinutes ateičiai. Šio socialinio dokumentinio projekto premjera įvyko 2021 metų vasario 4 dieną. Tai baigiamasis akcentas po daugiau nei tris mėnesius trukusio projekto "Ryšio kūrimas" skirto darbui su socialines rizikas patiriančiais vaikais, bei su jais dirbančiais darbuotojais ir savanoriais.
|
„Keliaujančios Kalėdos Klaipėdoje“. Eglutės įžiebimo transliacija
|
|
Didžiulis iššūkis laukė 2020 m. pabaigoje kuomet Teorema režisieriui Tomui Jašinskui buvo patikėta svarbiausios uostamiesčio žiemos šventės scenarijaus sukūrimas ir įgyvendinimas.
Tūkstančius klaipėdiečių į Teatro aikštę sutraukiantis Kalėdų eglutės įžiebimo renginys, šį kartą bus kitoks. Nors Kalėdų eglutė Teatro aikštėje nušvis gruodžio 5-ąją, įvertinus ekstremalios situacijos padėtį visoje Lietuvoje, įžiebimo ceremoniją klaipėdiečiai bus kviečiami stebėti internetinėse platformose bei per TV kanalą ,,Balticum“. „Į savivaldybės kvietimą teikti pasiūlymus Kalėdinių ir naujametinių renginių organizavimui atsiliepėme mes vieninteliai ir priežastis matyt labai aiški – karantinas ir visi su tuo susiję sunkumai, su kuriais mums teks susidurti. Suvokdami, jog patirsime daugybę suvaržymų ir tai, jog negalėsime surengti tokios šventės, kokios norėtume, šį sprendimą priėmėme ilgai diskutavę. Ir galiausiai apsisprendėme tik jausdami pareigą tęsti gražiausias uostamiestyje užgimusias Kalėdų tradicijas bei norėdami nenuvilti švenčių laukiančių klaipėdiečių. Pandemija bando mus riboti, o mes ieškome išeičių, nesustojame ir tikimės supratimo bei palaikymo iš visų miestiečių. Vadovaudamiesi šiuo metu galiojančiomis taisyklėmis buvome priversti atsisakyti ir tradicinio eglės įžiebimo, ir jaukių prieškalėdinių susibūrimų Teatro aikštėje, ir kalėdinės mugės. Susiklosčiusioje situacijoje turėsime daugiau investuoti ne į kultūrinį turinį, o į saugumo užtikrinimą ar techninius sumanymų įgyvendinimus. Situacija keičia sprendimus, bet ne šio laikotarpio esmę ir prasmę – dalintis, kurti, šviesti, džiaugtis. |
Naujo lietuviško filmo „Sistema“ režisieriai: „Į aikštelę išvedame švietimo temą“
|
Klaipėdiečiai režisieriai Arūnas Eimulis ir Tomas Jašinskas šį rudenį Lietuvos kino teatruose pristato naują lietuvišką komediją „Sistema“, kurioje filmuojasi būrys žinomų klaipėdiečių aktorių. Tačiau ne meninės savirealizacijos ambicija veda jaunosios kartos menininkus. Jų misija – filmu paskatinti diskusiją, kokia turi būti mokykla ir plačiai atverti vartus esminiams pokyčiams Lietuvos švietimo sistemoje. „Mes esame įstrigę laiko kirmgraužoje: laikmečiai keičiasi, o švietimo sistema nesikeičia, nebesutampa mokyklos ir mokinių ritmai. Reikia projektų, kurie duotų vaikams sąlytį su realiu pasauliu, leistų išnirti iš to mokyklos burbulo“, – esminę švietimo sistemos problemą išryškina režisierius T. Jašinskas. Jis pats įsidarbino mokyklos teatro studijoje tam, kad tarp mokyklos sienų ir šiuolaikinių moksleivių pajaustų (ne)pasitenkinimo esama sistema „temperatūrą“. Jau daugiau nei 8-erius metus T. Jašinskas ir A. Eimulis gilinasi į švietimo sistemos mechanizmą, ieško kitokio žinių perteikimo moksleiviams per kūrybiškumo prizmę. Švietimas, kino kūrėjų nuomone, yra tai, nuo ko priklauso valstybės pamatų tvirtumas. Mokykla – lyg kalėjimas „Mokyklos normos nėra gyvenimiškos, o greičiau kaip kalėjimo. Aš taip pasijaučiau, kai baigiau mokyklą – kaip išleistas iš kalėjimo. Yra egzaminai, kontroliniai, pažymiai, visi jiems meldžiasi, visi kenčia“, – lyg užburtą švietimo sistemos ratą regi filmo „Sistema“ režisierius A. Eimulis. Jo matymu, tėvai reikalauja rezultatų iš vaikų, tuomet mokytojai bijo taikyti kūrybiškus metodus, o vaikai pyksta ant mokytojų, kad „sistema“ jų neįtraukia, nesudomina mokslu. Tačiau, pasak A. Eimulio, yra drąsesnių, emociškai stipresnių mokytojų, kurie imasi kūrybiškų metodų, bet šie dažnai susilaukia kritikos iš kolegų mokytojų – taip visi dirba nuolat susipriešinę. A. Eimulio didžiausias noras, kad jo trimetis jo sūnus ateityje eitų į kitokią mokyklą. „Mokykla kelia asociaciją kaip „cypė“, nes turi ten eiti ir atsėdėti. Filme mes nemoralizuojame, neverkšlename ir tiesmukai nesakome, kad štai tokią ar anokią mokyklą reikia konstruoti. Švietimo sistemos temą išvedama į aikštelę – tai pirmas toks lietuviškas filmas. Mes skatiname mokinius, mokytojus ir tėvus tą sistemą kartu pakeisti“, – filmo tikslus įvardija T. Jašinskas. Pasak jo, filme apstu asociatyvinių jungčių, atpažįstamumo, moksleiviai gali atpažinti bendraamžių prototipus, paliečiamos ir emigracijos bei patyčių temos – visa tai, kuo gyvename mes ir mūsų vaikai. Mokytojo profesijos prestižas – prioritetas A. Eimulis bene sėkmingiausia švietimo sistema laiko Suomijos praktiką: „Ten nėra egzaminų, pažymių, nėra dalykų, šie apjungiami į temas, o rezultatai yra vieni geriausių pasaulyje. Mokytojo specialybė Suomijoje yra viena prestižiškiausių ir geriausiai apmokamų“. Kino kūrėjas, besidomintis švietimo sistemoje atliktais tyrimais, yra įsitikinęs, kad didžiausią rezultatą mokymosi kokybei turi mokytojas, jo taikoma metodika ir priemonės. „Infrastruktūra lemia mažiausiai, todėl svarbiausia yra tinkamai paskirstyti švietimui skiriamus pinigus, kelti mokytojo specialybės prestižą. Pinigai taip pat yra svarbi dedamoji motyvuojant gerus, protingus, kūrybiškus žmones rinktis švietimą karjerai“, – požiūrį dėsto A. Eimulis. Jo kolega režisierius T. Jašinskas pastebi, kad Europos kontekste Lietuva švietimui skiria pakankamai lėšų, tačiau, jo nuomone, atsakymas yra ne piniguose ir atlyginimuose. „Kalba eina apie kitokį pinigų paskirstymą ir, turbūt, labiausiai nėra ryžto eiti į realų keitimą. Juk apie švietimą kalbama nuolat, bet tai tik abstraktus šnekėjimas, niekas nekalba apie tai, ar mes turime kažkokią aiškią krypti, kur link einame?“, – švietimo strategijos nebuvimu piktinasi kino kūrėjas. Anot jo, kaip ir kultūra, taip ir švietimo sistema tebėra apleista, nors tai turėtų būti prioritetas. Filmo autoriai neabejoja, kad pokyčių inercija atsiras, kadangi filmas yra puikus formatas, kad tai įvyktų. Ruošėsi mūšiui mokyklose – sulaukė palaikymo Idėja filmui „Sistema“ kilo dalyvaujant projektuose „Kūrybinės partnerystės“ (vėliau – „Kūrybinės jungtys“). Šių projektų esmė – mokyklose integruoti kūrybiškus ugdymo metodus, pasitelkiant įvairių sričių specialistus ir mokslininkus. Režisieriai filmą jau pristatė ne vienoje mokykloje ir sako išties nesitikėję tokių pozityvių reakcijų. „Pernai spalį, kai pradėjome filmą rodyti mokyklose, laukėme kovos, buvome pasiruošę eiti į mūšį, bet, iš tikrųjų, mes neįvertinome, kad tiek mokytojai, tiek moksleiviai yra sąmoningi, kad mes skatiname diskusiją pamąstyti ir jie tą diskusiją priima“, – džiaugiasi T. Jašinskas. Jam antrina kolega A. Eimulis, prisiminęs patirtį vienoje gimnazijoje: „Mane šokiravo vaikų reakcija – jie ėmė ploti viduryje filmo. Kinas, visų pirma, yra pramoga. Jei nori žmogų sudominti, turi jį pralinksminti, tada jis lengviau priima turinį“. T. Jašinską taip pat pribloškė vienos mokytojos refleksija, kuri išvydusi filmo personažę Stefaniją (mokyklos „geležinį kumštį“, sistemos šalininkę – red.) sušuko: „Bet juk čia aš!“. Filmas, pasak autorių, lyg veidrodis, į kurį pažvelgus kyla inspiracijų keistis. Šiuolaikinė mokykla, anot jų, tebėra stipriai suvaržyta. Lietuviška komedija „Sistema“, sukurta klaipėdiečių režisierių ir visos kūrybinės komandos, pasirinktuose kino teatruose pasirodys šių metų rugsėjo 18 d. Visą premjerinę savaitę Lietuvos kino teatruose vyks susitikimai su kūrybine grupe. Kur bus rodomi filmai, galima pažiūrėti čia. Apie filmą: https://sistemafilmas.lt/#!/ |
Filme „Sistema“ vaidinusios abiturientės Nedos patirtis mokykloje buvo labai artima jos įkūnytos pirmūnės vaidmeniui
|
Klaipėdietė abiturientė Neda Malamura po abitūros egzaminų ruošiasi stojimui į universitetą ir lietuviškos komedijos „Sistema“ premjerai, kurioje pasakojama apie mokyklos sistemos groteskiškumą. Neda šiame filme atliko vieną pagrindinių moksleivės-pirmūnės vaidmenų. Mokyklą baigusi mergina sako, kad mokiniams mokykloje tenka milžiniškas krūvis ir kartais net beprasmiai reikalavimai. „Aš tikiuosi, kad filmas atspindės dabartinę švietimo sistemą ir visi supras, kaip absurdiškai mes, moksleiviai, gyvename ir kad galėtų būti kitaip“.
Abiturientės nuomone, dauguma mokytojų vis dar yra švietimo sistemos įkaitai – regis, svarbiausia vaikams išdėstyti, kas numatyta programose ir paruošti egzaminams, daugiausiai pasitelkiant laiko patikrintą mokymosi standartą – vadovėlį, o ne kūrybiškus, novatoriškus metodus. „Deja, tie egzaminai mūsų neruošia gyvenimui“, – apgailestauja mergina. Abiturientė sako, kad dėl didelių krūvių ir reikalavimų retas kuris moksleivis apsieina be korepetitorių pagalbos. Ne vienam sunkiai sekasi susidoroti ir su psichologine įtampa. Mokytis taip, kad atitiktum reikalavimus Apie tai kalbama ir naujoje klaipėdiečių sukurtoje vaidybinėje komedijoje „Sistema“, kurioje N. Malamura įkūnijo pirmūnę Gabrielę, pamynusią savo pomėgį futbolui ir pildanti mamos-karjeristės lūkesčius. Filme su visomis savo grimasomis atspindima švietimo sistema paliečiant patyčių, emigracijos temas, vaikų ir mokytojų nesusikalbėjimą, atskirtį ir nenorą inicijuoti esminių švietimo sistemos pokyčių. |
Filmo „Sistema“ premjera - juokas pro ašaras
Ketvirtadienio vakarą Klaipėdos kultūros fabrike, kino teatre „Arlekinas“ vyko ilgai laukto filmo „Sistema“ pre premjera. Į renginį susirinko filmo kūrėjai, aktoriai ir visi geranoriškai prisidėję prie filmo kūrimo.
Šis filmas ne tik režisieriaus Arūno Eimulio debiutas kuriant pilno metro vaidybinį filmą, pirmas bendras Klaipėdiečių kompanijų „The Fireworks“ ir „Teorema“ darbas.
Prodiuseris ir antrasis režisierius Tomas Jašinskas tvirtina, kad filmas išskirtinis nes pagaliau Klaipėdiečiai turi pirmąjį savo pilno metro filmą. Filmuoti pradėta dar 2016 m. vasarą, o pats filmo projektas simboliškai paminėjo penkerių metų sukaktį. Šiuo metu filmas ruošiasi aktyviam dalyvavymui įvairiuose kino festivalių programose. Taip pat bus lankomasi Lietuvos mokyklose, pasinaudojant „Kultūros paso“ programa.
Filmo režisierius Arūnas Eimulis minėjo, kad terminas – „pre premjera“ pasirinktas neatsitiktinai, nes filmas vis dar šlifuojamas iki galutinio varianto. Tuo pačiu pasidžiaugė, kad pavyko atskleisti tai apie ką buvo užsibrėžta kalbėti filme o čia ir draugystė, ir kūrybiškumas, ir galiausiai toji mūsiškė švietimo sistema. Visi šie įtraukti elemantai tai „ juokas pro ašaras“, kuomet galime apie mus jaudinančius dalykus kalbėti su šiek tiek sveikos bravūros.
Filme vaidino gausybė klaipėdiečių aktorių Regina Arbačiauskaitė, Eglė Jackaitė, Edvardas Brazys, Adomas Stančikas, Renata Idzelytė, Kristina Švenčionytė, Mikalojus Urbonas, Vaidas Jočys, Sigutė Gaudušytė ir kiti.
https://www.ve.lt/naujienos/kultura/filmai/filmo-sistema-premjera---juokas-pro-asaras-1737944/?fbclid=IwAR0GpibnKk38laFRBoP19-6ljxUTJLWWYnjfjxUXlD-VleoUqxNdVx0B260
Ketvirtadienio vakarą Klaipėdos kultūros fabrike, kino teatre „Arlekinas“ vyko ilgai laukto filmo „Sistema“ pre premjera. Į renginį susirinko filmo kūrėjai, aktoriai ir visi geranoriškai prisidėję prie filmo kūrimo.
Šis filmas ne tik režisieriaus Arūno Eimulio debiutas kuriant pilno metro vaidybinį filmą, pirmas bendras Klaipėdiečių kompanijų „The Fireworks“ ir „Teorema“ darbas.
Prodiuseris ir antrasis režisierius Tomas Jašinskas tvirtina, kad filmas išskirtinis nes pagaliau Klaipėdiečiai turi pirmąjį savo pilno metro filmą. Filmuoti pradėta dar 2016 m. vasarą, o pats filmo projektas simboliškai paminėjo penkerių metų sukaktį. Šiuo metu filmas ruošiasi aktyviam dalyvavymui įvairiuose kino festivalių programose. Taip pat bus lankomasi Lietuvos mokyklose, pasinaudojant „Kultūros paso“ programa.
Filmo režisierius Arūnas Eimulis minėjo, kad terminas – „pre premjera“ pasirinktas neatsitiktinai, nes filmas vis dar šlifuojamas iki galutinio varianto. Tuo pačiu pasidžiaugė, kad pavyko atskleisti tai apie ką buvo užsibrėžta kalbėti filme o čia ir draugystė, ir kūrybiškumas, ir galiausiai toji mūsiškė švietimo sistema. Visi šie įtraukti elemantai tai „ juokas pro ašaras“, kuomet galime apie mus jaudinančius dalykus kalbėti su šiek tiek sveikos bravūros.
Filme vaidino gausybė klaipėdiečių aktorių Regina Arbačiauskaitė, Eglė Jackaitė, Edvardas Brazys, Adomas Stančikas, Renata Idzelytė, Kristina Švenčionytė, Mikalojus Urbonas, Vaidas Jočys, Sigutė Gaudušytė ir kiti.
https://www.ve.lt/naujienos/kultura/filmai/filmo-sistema-premjera---juokas-pro-asaras-1737944/?fbclid=IwAR0GpibnKk38laFRBoP19-6ljxUTJLWWYnjfjxUXlD-VleoUqxNdVx0B260
Filmas SISTEMA atvyksta į Jūsų mokyklą
|
KULTŪROS PASO programoje – filmas SISTEMA. Seansų metu mokiniai turės galimybę lankyti jų mokymo įstaigoje įkurtame improvizuotame kino teatre.Jų lauks Lietuviško pilno metro, vaidybinio filmo SISTEMA peržiūra. Diskusijose po seansų moksleiviai susitinka su filmo kūrėjais mokosi analizuoti, reikšti mintis, diskutuoti suprasti ir įvardinti kas tai yra kūrybiškumas.
Galimybę pasikviesti filmą nuo 2019 spalio mėn. rasite čia: https://kulturospasas.emokykla.lt/renginiai/renginys/970 Daugiau apie filmą čia: https://sistemafilmas.lt |
Filmas SISTEMA laukia Jūsų prisidedant
Daugiau informacijos kaip tai padaryti visada rasite puslapyje- www.sistemafilmas.lt/ .
Klaipėdos licėjuje – gerumo maratonas
Klaipėdos licėjaus bendruomenė jau 14-ą kartą susibūrė į tradicinį kalėdinį labdaros ir paramos projektą, kurio idėjos autorės – Klaipėdos licėjaus vadovės Regina Kontautienė ir Elona Kerpienė.
Projekto tikslas – per įvairias socialines, edukacines ir kultūrines veiklas ugdyti mokinių dvasines vertybes: empatiją, norą dalytis ir padėti kitiems.
Projekto metu remiami Klaipėdos ugdymo įstaigų vaikai, vieniši žmonės, globos stokojantys gyvūnai.
Šias metais licėjaus senatas nusprendė, kad surinktos lėšos bus skirtos "Medeinės" mokyklos specialiųjų poreikių vaikų ugdymo priemonėms įsigyti ir prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios besikuriančiam autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų centrui.
Su "Medeinės" mokykla Klaipėdos licėjų sieja ilgametė draugystė ir nuoširdus bendravimas. Licėjaus mokiniai rodo savo spektakliukus, dalijasi kalėdinėmis dovanomis, kartu švenčia šventes. Padėti autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms – nauja licėjaus patirtis.
Kalėdinis projektas tęsiasi visą gruodį: organizuojamos rankdarbių ir savos gamybos skanėstų mugės, vyksta edukaciniai užsiėmimai, lankomi vaikų globos ir senelių namai.
Svarbiausias kalėdinio labdaros paramos projekto akcentas – teatralizuotas licėjaus mokinių koncertas, vykęs Žvejų kultūros rūmuose gruodžio 7 d. Vadovaujami režisieriaus T.Jašinsko, bei jam talkininkaujančių; šokio mokytojos I.Palaitienės, muzikos mokytojų A.Niparavičienės, R.Andersen, G.Žižiūnienės, K. Švenčionytės, mokiniai sukūrė teatro, šokio ir muzikos šventę "Smaragdo šalies burtininkas". Vakaro metu į projekto fondą buvo surinkta 9 356 eurai.
Į Žvejų rūmų sceną kilo visi mokyklos mokiniai – nuo penkiamečio priešmokyklinuko iki abituriento. Mokyklos teatro studijos aktoriai vedė žiūrovus į Smaragdo šalį – Liūtas, Kaliausė, Medkirtys, Mergaitė, Šuniukas patyrė daug nuotykių, kol pasiekė Smaragdo šalies Burtininką, kurį suvaidino fizikos mokytojas Marius Žadvydas.
Teatralizuotas scenas papildė licėjaus mišrus choras, solistai, muzikantai ir šokėjai. Į sceną užlipę vakaro svečiai dėkojo Klaipėdos licėjaus bendruomenei už dvasinę šilumą ir gebėjimą dalytis. Pranciškonų vienuolis brolis Benediktas sakė: " Dalytis su kitais gali tik tie, kurie patys turi dvasinių turtų."
Prasmingai renginio pabaigoje skambėjo visos bendruomenės atliktos dainos "Kol kartu" žodžiai: "Eik pirmyn, nebijok, apgink, priglausk, mylėki..."
Projekto tikslas – per įvairias socialines, edukacines ir kultūrines veiklas ugdyti mokinių dvasines vertybes: empatiją, norą dalytis ir padėti kitiems.
Projekto metu remiami Klaipėdos ugdymo įstaigų vaikai, vieniši žmonės, globos stokojantys gyvūnai.
Šias metais licėjaus senatas nusprendė, kad surinktos lėšos bus skirtos "Medeinės" mokyklos specialiųjų poreikių vaikų ugdymo priemonėms įsigyti ir prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios besikuriančiam autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų centrui.
Su "Medeinės" mokykla Klaipėdos licėjų sieja ilgametė draugystė ir nuoširdus bendravimas. Licėjaus mokiniai rodo savo spektakliukus, dalijasi kalėdinėmis dovanomis, kartu švenčia šventes. Padėti autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms – nauja licėjaus patirtis.
Kalėdinis projektas tęsiasi visą gruodį: organizuojamos rankdarbių ir savos gamybos skanėstų mugės, vyksta edukaciniai užsiėmimai, lankomi vaikų globos ir senelių namai.
Svarbiausias kalėdinio labdaros paramos projekto akcentas – teatralizuotas licėjaus mokinių koncertas, vykęs Žvejų kultūros rūmuose gruodžio 7 d. Vadovaujami režisieriaus T.Jašinsko, bei jam talkininkaujančių; šokio mokytojos I.Palaitienės, muzikos mokytojų A.Niparavičienės, R.Andersen, G.Žižiūnienės, K. Švenčionytės, mokiniai sukūrė teatro, šokio ir muzikos šventę "Smaragdo šalies burtininkas". Vakaro metu į projekto fondą buvo surinkta 9 356 eurai.
Į Žvejų rūmų sceną kilo visi mokyklos mokiniai – nuo penkiamečio priešmokyklinuko iki abituriento. Mokyklos teatro studijos aktoriai vedė žiūrovus į Smaragdo šalį – Liūtas, Kaliausė, Medkirtys, Mergaitė, Šuniukas patyrė daug nuotykių, kol pasiekė Smaragdo šalies Burtininką, kurį suvaidino fizikos mokytojas Marius Žadvydas.
Teatralizuotas scenas papildė licėjaus mišrus choras, solistai, muzikantai ir šokėjai. Į sceną užlipę vakaro svečiai dėkojo Klaipėdos licėjaus bendruomenei už dvasinę šilumą ir gebėjimą dalytis. Pranciškonų vienuolis brolis Benediktas sakė: " Dalytis su kitais gali tik tie, kurie patys turi dvasinių turtų."
Prasmingai renginio pabaigoje skambėjo visos bendruomenės atliktos dainos "Kol kartu" žodžiai: "Eik pirmyn, nebijok, apgink, priglausk, mylėki..."
TAPKITE MAŽAISIAIS FILMO RĖMĖJAIS
Šiuo metu gausi kūrybinė komanda aktyviai dirba prie pilnametražio filmo SISTEMA parengiamųjų ir gamybos darbų. Darbai filmavimo aištelėje startuoja nuo 2017 metų birželio mėn. pradžios. Projekto tikslas patrauklia komedijos forma atskleisti nusikalstamai nuo dabartinio gyvenimo poreikių atitrūkusią nūdienos švietimo sistemą.
Paremkite filmą pervesdami lėšas į įstaigos sąskaitąVšį Teorema teatras
Įmonės kodas 302895472
BankasDNB
Atsiskaitomoji sąskaita LT674010042301461431
Paremdami atsiųskite mums laišką su savo kontaktais į el. paštą [email protected] , kad galėtume Jums atsidėkoti filmo atributika, bilietais ar DVD.
Taip pat galite paremti kuriamą filmą skirdami 2 proc. (kaip tai padaryti, nurodyta
svetainės sklityje 2 proc.)
Jei nėra galimybės prisidėti, parama visada laukiame iniciatyvių žmonių, kurie turi gebėjimų ir nori save išbandyti tapdami mūsų filmavimo komandos dalimi.
Daugiau informacijos apie kuriamą filmą čia;
https://vaizdostudija.wixsite.com/sistemafilmas
Paremkite filmą pervesdami lėšas į įstaigos sąskaitąVšį Teorema teatras
Įmonės kodas 302895472
BankasDNB
Atsiskaitomoji sąskaita LT674010042301461431
Paremdami atsiųskite mums laišką su savo kontaktais į el. paštą [email protected] , kad galėtume Jums atsidėkoti filmo atributika, bilietais ar DVD.
Taip pat galite paremti kuriamą filmą skirdami 2 proc. (kaip tai padaryti, nurodyta
svetainės sklityje 2 proc.)
Jei nėra galimybės prisidėti, parama visada laukiame iniciatyvių žmonių, kurie turi gebėjimų ir nori save išbandyti tapdami mūsų filmavimo komandos dalimi.
Daugiau informacijos apie kuriamą filmą čia;
https://vaizdostudija.wixsite.com/sistemafilmas
SEZONO STARTAS LIETUVIŲ TEATRO DIENOSE
Neįprastas teatrinio sezono startas svečiuose JAV. Rugsėjo 24 d. , 7 val. vakaro, Lietuvių dailės muziejaus salėje, dviejų kūrėjų iš Lietuvos susitikimas su žiūrovais. Spektaklio režisierius Tomas Jašinskas kviečia akis į akį susitikti su savo stereotipais ir fobijomis aktoriaus Igorio Reklaičio monospektaklyje "Produktas",kur pagal visus rinkos dėsnius susipina erotika, meilė, terorizmas ir religinis fundamentalizmas. M. Ravenhillo "Produktas" - sumani šiuolaikinės visuomenės fantomų satyra, demaskuojanti masinės informacijos priemonių manipuliacijas žmonių sąmone.
Nors I. Reklaitis, vaidinantis iš koto versiančio filmo prodiuserį Džeimsą, ryškiomis spalvomis piešiantį savo viziją žiūrovams, jos metu scenoje yra vienut vienutėlis, jam nėra ilgu.
"Esu monospektaklių priešas. Tačiau ši medžiaga mane nupirko. M. Ravenhillas, pats būdamas aktorius, taip sudėliojo įvykius ir personažus, kad scenoje nesijauti vienišas", - sakė aktorius, kurio karjeroje šis monospektaklis -pirmasis. "Produkto" kompozitorius yra Gintaras Kizevičius, dailininkas - Artūras Šimonis.
Pasak režisieriaus Tomo Jašinsko, šis pasakojimas apie tai, kaip absurdiškos istorijos veikia žmones, kaip visa tai niveliuoja visas didžiąsias žmogiškąsias vertybes: "Ši istorija - ne vien tragifarsas apie terorizmą tiesiogine prasme. Tai terorizmo prieš artimą ir patį save atskleidimas."
“Šioje istorijoje persipina laisvamaniškos vakarietiškos ir disciplinuotos rytų kultūtros akcentai, jais naudojamasi pigiam, tačiau efektingam trileriui-veiksmo filmui-meilės dramai kurti. Ironiškai pašiepdamas stereotipinį žmogų, kurio mąstymo ribos priklauso nuo nupigintos populiariosios kultūros įtakos, T.Jašinskas tik dar kartą patvirtina, kad po saule nieko naujo. Nuolatos vykstantis žmogiškųjų vertybių perkainojimas veda į pasirinkimo aklavietę – renkamės patys, tačiau sprendžia kiti. Sąmonės terorizmas paverčia žmogų įkaitu paties savęs – užburtas ratas ir akli pasirinkimai.”
Leonas Bikinskas, Kultūrpolis.lt
Nors I. Reklaitis, vaidinantis iš koto versiančio filmo prodiuserį Džeimsą, ryškiomis spalvomis piešiantį savo viziją žiūrovams, jos metu scenoje yra vienut vienutėlis, jam nėra ilgu.
"Esu monospektaklių priešas. Tačiau ši medžiaga mane nupirko. M. Ravenhillas, pats būdamas aktorius, taip sudėliojo įvykius ir personažus, kad scenoje nesijauti vienišas", - sakė aktorius, kurio karjeroje šis monospektaklis -pirmasis. "Produkto" kompozitorius yra Gintaras Kizevičius, dailininkas - Artūras Šimonis.
Pasak režisieriaus Tomo Jašinsko, šis pasakojimas apie tai, kaip absurdiškos istorijos veikia žmones, kaip visa tai niveliuoja visas didžiąsias žmogiškąsias vertybes: "Ši istorija - ne vien tragifarsas apie terorizmą tiesiogine prasme. Tai terorizmo prieš artimą ir patį save atskleidimas."
“Šioje istorijoje persipina laisvamaniškos vakarietiškos ir disciplinuotos rytų kultūtros akcentai, jais naudojamasi pigiam, tačiau efektingam trileriui-veiksmo filmui-meilės dramai kurti. Ironiškai pašiepdamas stereotipinį žmogų, kurio mąstymo ribos priklauso nuo nupigintos populiariosios kultūros įtakos, T.Jašinskas tik dar kartą patvirtina, kad po saule nieko naujo. Nuolatos vykstantis žmogiškųjų vertybių perkainojimas veda į pasirinkimo aklavietę – renkamės patys, tačiau sprendžia kiti. Sąmonės terorizmas paverčia žmogų įkaitu paties savęs – užburtas ratas ir akli pasirinkimai.”
Leonas Bikinskas, Kultūrpolis.lt
Monospektaklis/paskaita SRUOGA jau netrukus...
Spektaklio kūrybinė komanda, intensyvioms repeticijoms skelbia nedidelę "vasaros" pertrauką. Susitiksime premjeroje spalio mėn. pradžioje. Sekite naujienas daugiau informacijos visai netrukus. Tuo pačiu priminsime jog šie metai įpatingi tuo jog suėjo 120-tosios rašytojo Balio Sruogos gimimo metinės. Už tai profesoriaus garbei, kartu su žiūrovais pažadame spektaklio/paskaitos metu išlenkti po taurę "kriušono".
Skirtite savo 2 proc. Teoremos projektams įgyvendinti
|
Jei dar niekam neįsipareigojote, prašome skirkite 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio Teoremos kūrybinėms reikmėms. Tai Jums nekainuos nė vieno papildomo euro, tačiau juntamai praplės mūsų veiklos galimybes. Paskirti savo 1 ar 2 proc. galite vadovaudamiesi viršutinėje juostoje nurodytos 2 proc. skilties pagalba kurioje viskas labai išsamiai paaiškinta.
|
Iškirtinė akcija apsilankyti spektaklyje PRODUKTAS
SVEIKINIMAS SU TARPTAUTINE TEATRO DIENA
Tarptautinė teatro diena paskelbta Tarptautinio teatro instituto (ITI) iniciatyva. 1961 m. Helsinkyje, o vėliau Vienoje devintajame ITI pasauliniame kongrese ją pasiūlė švęsti Suomijos ITI centras ir jo prezidentas Arvi Kivimaa. Pasiūlymui pritarus buvo pasirinkta kovo 27-oji kaip teatro sezono „Theatre of Nations“, vykusio 1962 m. Paryžiuje, atidarymo diena.
Kasmet vis kita iškili teatro asmenybė yra kviečiama šios dienos proga paskelbti apie teatrą ir tarptautinę santarvę. Šįmet žinią paskelbti buvo suteikta garbė iškiliam rusų režisieriuiAnatolijui Vasiljevui.
Ar reikalingas teatras? - klausia tūkstančiai teatru nusivylusiųjų ir milijonai nuo jo pavargusių žmonių.
Kam mums jis?
Tuo metu, kai scena tokia niekingai menka ją palyginus su miestų aikštėmis ir valstybių žemėmis, kuriose vyksta tikros tikro gyvenimo tragedijos.
Ką jis mums?
Paauksuotos ložės ir balkonai, aksominiai krėslai, purvini kulisai, iškankinti balsai ar atvirkščiai - juodos teatro dėžutės, ištepliotos purvu ir krauju ir krūva piktų nuogų kūnų.
Ką jis gali mums pasakyti?
Viską!
Teatras gali pasakyti viską.
Ir kaip danguose gyvena dievai, ir kaip urvuose kankinasi įkalintieji, ir kaip išaukštinama aistra, ir kaip žudo meilė, kaip nereikalingas geras žmogus ir kaip karaliauja apgaulė, kaip žmonės gyvena butuose, o vaikai pabėgėlių stovyklose, ir kaip sugrįžtama į dykumą, ir kaip su mylimaisiais skiriamasi, - teatras gali pasakyti apie viską.
Teatras buvo ir liks visada.
Ir dabar, artimiausius 50-70 metų, jis ypač reikalingas. Nes iš visų viešųjų menų tik teatras yra tai, kas yra iš lūpų į lūpas, iš akių į akis, iš rankų į rankas, iš kūno - kūnui. Jam nereikalingas tarpininkas, nes tarp vieno žmogaus ir kito - skaidriausia šviesa, ne pietūs, ne šiaurė, - pati šviesa, sklindanti iš visų pasaulio pusių, kurią tiesiogiai atpažįsta kiekvienas priešiškas ar draugiškas žmogus.
Reikia įvairaus teatro.
Ir iš įvairių ir daugelio teatro formų pirmiausia bus reikalingos archajiškosios. Ritualinių formų teatras neturėtų būti priešinamas civilizuotų tautų teatrui. Pasaulietinė kultūra silpsta, „kultūrinė informacija“ stengiasi pakeisti paprastą būtį ir susitikimą su ja.
Teatras atviras. Įėjimas laisvas.
Velniop visokius įrenginius ir kompiuterius - eikite į teatrą, užimkite vietas parteryje ir balkonuose, įsiklausykite į žodį ir įsižiūrėkite į gyvus vaizdus! - prieš jus teatras, nenuvertinkite jo ir nepraleiskite jo savo skubriame gyvenime.
Reikalingas visoks teatras.
Ir tik vienas nereikalingas - tai politinių žaidimų, politinių pelėkautų teatras, politikų ir politikos teatras. Mums nereikalingas kasdienio teroro - asmeninio ir kolektyvinio - teatras, teatras, pilnas lavonų ir kraujo aikštėse ir gatvėse, sostinėse ir provincijoje, susirėmimų tarp religijų ir etninių grupių teatras.
_______________
Anatolijus Vasiljevas (g. 1942) - garsus Rusijos teatro režisierius, pedagogas ir vienas svarbiausių Europoje teatro kūrėjų. „Dramos meno mokyklos“ įkūrėjas, Liono universiteto profesorius ir „Odeon-Theatre de l´Europe“ meno vadovas. 2006 m. dėl konflikto su Maskvos miesto administracija jis paliko Maskvą ir dirba įvairiuose Europos miestuose, yra kviečiamas į Avinjono ir kitus garsius festivalius bei teatrus pristatyti savo kūrybos, dėstyti įvairiose teatro mokyklose, pvz., Grotowskio institute Vroclave ar tarptautinėje trijų metų vaidybos mokykloje Venecijoje.
Už savo ieškojimus ir kūrybą jis apdovanotas Stanislavskio premija (1988), yra Menų ir literatūros ordino kavalierius (1989, 2007), „Europos naujosios teatro realybės“ prizininkas (1990), „Chaoso“ premijos - Pirandello premijos laureatas, Rusijoje apdovanotas „Auksine kauke“ (1997), valstybine premija (1999), „Triumfo“ premija, Prancūzijos „Akademinių palmių ordinu“ už mokslą ir švietimą.
Menų faktūros inf.
Kasmet vis kita iškili teatro asmenybė yra kviečiama šios dienos proga paskelbti apie teatrą ir tarptautinę santarvę. Šįmet žinią paskelbti buvo suteikta garbė iškiliam rusų režisieriuiAnatolijui Vasiljevui.
Ar reikalingas teatras? - klausia tūkstančiai teatru nusivylusiųjų ir milijonai nuo jo pavargusių žmonių.
Kam mums jis?
Tuo metu, kai scena tokia niekingai menka ją palyginus su miestų aikštėmis ir valstybių žemėmis, kuriose vyksta tikros tikro gyvenimo tragedijos.
Ką jis mums?
Paauksuotos ložės ir balkonai, aksominiai krėslai, purvini kulisai, iškankinti balsai ar atvirkščiai - juodos teatro dėžutės, ištepliotos purvu ir krauju ir krūva piktų nuogų kūnų.
Ką jis gali mums pasakyti?
Viską!
Teatras gali pasakyti viską.
Ir kaip danguose gyvena dievai, ir kaip urvuose kankinasi įkalintieji, ir kaip išaukštinama aistra, ir kaip žudo meilė, kaip nereikalingas geras žmogus ir kaip karaliauja apgaulė, kaip žmonės gyvena butuose, o vaikai pabėgėlių stovyklose, ir kaip sugrįžtama į dykumą, ir kaip su mylimaisiais skiriamasi, - teatras gali pasakyti apie viską.
Teatras buvo ir liks visada.
Ir dabar, artimiausius 50-70 metų, jis ypač reikalingas. Nes iš visų viešųjų menų tik teatras yra tai, kas yra iš lūpų į lūpas, iš akių į akis, iš rankų į rankas, iš kūno - kūnui. Jam nereikalingas tarpininkas, nes tarp vieno žmogaus ir kito - skaidriausia šviesa, ne pietūs, ne šiaurė, - pati šviesa, sklindanti iš visų pasaulio pusių, kurią tiesiogiai atpažįsta kiekvienas priešiškas ar draugiškas žmogus.
Reikia įvairaus teatro.
Ir iš įvairių ir daugelio teatro formų pirmiausia bus reikalingos archajiškosios. Ritualinių formų teatras neturėtų būti priešinamas civilizuotų tautų teatrui. Pasaulietinė kultūra silpsta, „kultūrinė informacija“ stengiasi pakeisti paprastą būtį ir susitikimą su ja.
Teatras atviras. Įėjimas laisvas.
Velniop visokius įrenginius ir kompiuterius - eikite į teatrą, užimkite vietas parteryje ir balkonuose, įsiklausykite į žodį ir įsižiūrėkite į gyvus vaizdus! - prieš jus teatras, nenuvertinkite jo ir nepraleiskite jo savo skubriame gyvenime.
Reikalingas visoks teatras.
Ir tik vienas nereikalingas - tai politinių žaidimų, politinių pelėkautų teatras, politikų ir politikos teatras. Mums nereikalingas kasdienio teroro - asmeninio ir kolektyvinio - teatras, teatras, pilnas lavonų ir kraujo aikštėse ir gatvėse, sostinėse ir provincijoje, susirėmimų tarp religijų ir etninių grupių teatras.
_______________
Anatolijus Vasiljevas (g. 1942) - garsus Rusijos teatro režisierius, pedagogas ir vienas svarbiausių Europoje teatro kūrėjų. „Dramos meno mokyklos“ įkūrėjas, Liono universiteto profesorius ir „Odeon-Theatre de l´Europe“ meno vadovas. 2006 m. dėl konflikto su Maskvos miesto administracija jis paliko Maskvą ir dirba įvairiuose Europos miestuose, yra kviečiamas į Avinjono ir kitus garsius festivalius bei teatrus pristatyti savo kūrybos, dėstyti įvairiose teatro mokyklose, pvz., Grotowskio institute Vroclave ar tarptautinėje trijų metų vaidybos mokykloje Venecijoje.
Už savo ieškojimus ir kūrybą jis apdovanotas Stanislavskio premija (1988), yra Menų ir literatūros ordino kavalierius (1989, 2007), „Europos naujosios teatro realybės“ prizininkas (1990), „Chaoso“ premijos - Pirandello premijos laureatas, Rusijoje apdovanotas „Auksine kauke“ (1997), valstybine premija (1999), „Triumfo“ premija, Prancūzijos „Akademinių palmių ordinu“ už mokslą ir švietimą.
Menų faktūros inf.
PIRMOJI ŠIŲ METŲ PREMJERA - POMPINIJA
Teoremos teatro pirmoji šiais metais premjera KOVO 20 D. 14.00 VAL. KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRO, KAMERINĖJE SALĖJE (TEATRO G.2). Klaipėdos miesto teatrų festivalio „Namai“ programoje.
Pjesė „Pompinija“ trumpa jaunos vokiečių dramaturgės Ingeborg Von Zadov pjesė. Statyta Vokietijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, JAV, Šveicarijoje. Lietuvoje šios autorės kūryba pristatoma pirmą kartą.
Pjesė išties nestandartinė, nors ir parašyta lyg vaikiška dramaturgija, kūrybinės komandos rankose ji tampa opius ir sudėtingus klausimus užduodančiu spektakliu. Pradžioje lengvą ir žaismingą tarsi vaikystės kiemo pieva, vėliau neišvengimai priartėjant prie klausimo- o kas tada, kai žaidimai aikštelėje baigti?
Pjesėje autorius subtiliai manipuliuoja Beketišku absurdu ir pamatiniais klasikinės dramos elementais pasakodamas istoriją apie meilę, draugystę ir išsiskyrimą. Tik priešingai čia žvilgsnis fokusuojamas ne į laukimą ateis ar neateis. O į tai, ar pavyks išeiti su atėjusiuoju ir palikti savo artimą vienatvėje. Kuriai skirta ir pabaigoje esanti autoriaus epitafija- „Pompinija nuostabiai gražus ir tolimas miestas ant pasaulio krašto, kur norint patekti reikia stengtis iš visų jėgų, tačiau herojus gali tai padaryti tik būdamas visiškoje vienatvėje...Ir netgi jei mesite rūkyti, gerti, vartoti riebų maistą, džiaugtis moterų draugija, tikriausiai pragyvensite ilgiau, tačiau galiausiai mirsite vienišas“.
Vaidina: Mikalojus Urbonas
Kęstutis Bručkus
Režisierius: Tomas Jašinskas
Dailininkas: Artūras Šimonis
Kompozitorius: Povilas Ramoška
Trukmė; 45 min.
Pjesė „Pompinija“ trumpa jaunos vokiečių dramaturgės Ingeborg Von Zadov pjesė. Statyta Vokietijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, JAV, Šveicarijoje. Lietuvoje šios autorės kūryba pristatoma pirmą kartą.
Pjesė išties nestandartinė, nors ir parašyta lyg vaikiška dramaturgija, kūrybinės komandos rankose ji tampa opius ir sudėtingus klausimus užduodančiu spektakliu. Pradžioje lengvą ir žaismingą tarsi vaikystės kiemo pieva, vėliau neišvengimai priartėjant prie klausimo- o kas tada, kai žaidimai aikštelėje baigti?
Pjesėje autorius subtiliai manipuliuoja Beketišku absurdu ir pamatiniais klasikinės dramos elementais pasakodamas istoriją apie meilę, draugystę ir išsiskyrimą. Tik priešingai čia žvilgsnis fokusuojamas ne į laukimą ateis ar neateis. O į tai, ar pavyks išeiti su atėjusiuoju ir palikti savo artimą vienatvėje. Kuriai skirta ir pabaigoje esanti autoriaus epitafija- „Pompinija nuostabiai gražus ir tolimas miestas ant pasaulio krašto, kur norint patekti reikia stengtis iš visų jėgų, tačiau herojus gali tai padaryti tik būdamas visiškoje vienatvėje...Ir netgi jei mesite rūkyti, gerti, vartoti riebų maistą, džiaugtis moterų draugija, tikriausiai pragyvensite ilgiau, tačiau galiausiai mirsite vienišas“.
Vaidina: Mikalojus Urbonas
Kęstutis Bručkus
Režisierius: Tomas Jašinskas
Dailininkas: Artūras Šimonis
Kompozitorius: Povilas Ramoška
Trukmė; 45 min.
Kalėdinė dovana meno kūrėjams: turintys meno kūrėjo statusą galės būti paramos gavėjais
|
Seimas gruodžio 17 d. priėmė Labdaros ir paramos ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pataisas, kuriomis nutarta nuo 2017 m. sausio 1 d. sudaryti galimybę nuolatiniams gyventojams skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims. Priimtais pakeitimais nuspęsta įtvirtinti, kad fiziniai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą, galės būti paramos gavėjais. Jiems teikiama parama galės būti piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 proc. gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 proc. mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Tačiau Lietuvos gyventojas sau šių piniginių lėšų skirti negalės.
„Kalbėti apie pagalbą ir sąlygų sudarymą remti meną, svarbiausia, jį kuriančius, šiandien ypač svarbu. Matyt, geopolitiniai įvykiai spartina greičiau imtis strategijos, kuri padėtų apsaugoti ir visapusiškai paremti bei parodyti valstybės dėmesį visuomenės branduoliui, t.y. aplink save visuomenę buriantiems, aktyviems bendruomenės nariams, kuriuos vadiname kūrėjais. Turime atstatyti jau greitai šimtmetį švęsiančios Lietuvos, kaip modernios valstybės tradicijas, kurios formuoja mūsų valstybės imunitetą, garsina mūsų šalies vardą ir skatina visuomenei reikšmingus procesus“, – sako ministras ir džiaugiasi Seimo sprendimu priimti įstatymo pataisas. Pasak jo, sovietmetis visiškai numarino vertybių sistemą, o kartu su ja ir tarpusavio pagalbos bei mecenatystės tradicijas. Pagal Labdaringos pagalbos fondo „Charities Aid Foundation“ sudaromą pasaulinio dosnumo indeksą̨ „World Giving Index“, pernai Lietuva įvertinta 119 vieta iš 133 (Latvija – 89, Estija – 103). Nors ši pozicija yra geresnė, nei ankstesniu laikotarpiu, tačiau palyginti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis Lietuvoje nėra skatinama labdara ir parama, nesupažindinama su jos teikiamomis galimybėmis, kurios neša naudą bendruomenėms ir valstybei. „Šiuolaikinė masinės paramos „crowdsourcing“ praktika rodo, jog anoniminiai donorai, lygiai taip pat kaip ir stambieji mecenatai, teikia svarią paramą paramos gavėjams ir aukoja pinigus ne siekdami finansinės naudos, o vadovaudamiesi filantropinėmis vertybėmis, įsitikinimais ir idėjomis. Dėl šios priežasties mecenatystės skatinimo strategija turi apimti ir stambiuosius, ir smulkiuosius mecenatus, kurie teikia pirmenybę kultūrai remdamiesi tradicijomis ir vertybėmis“, – sako Š. Birutis. Fiziniai asmenys, kurie turės teisę gauti paramą, privalės atskirai tvarkyti gaunamos paramos apskaitą ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę ataskaitą apie gautą paramą ir jos panaudojimą. Pagal priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, paramos būdu gautos lėšos bus laikomos neapmokestinamomis pajamomis. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, toks teisinis reglamentavimas suteiks gyventojams didesnes galimybes rinktis, kam skirti 2 proc. pajamų mokesčio, skatins gyventojų tiesioginę paramą kultūrai ir aktyvesnį visuomenės dalyvavimą kultūroje, mažins menininkų priklausomybę nuo valstybės biudžeto finansavimo. Už naujas Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas balsavo 60 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 27 parlamentarai, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus palaikė 75 Seimo nariai, prieš balsavo 2, susilaikė 8 parlamentarai. LR Seimo ir Kultūros ministerijos informacija |
TAPKITE MAŽAISIAIS, NAUJO SPEKTAKLIO MECENATAIS
|
Spektaklio KANIBALAI pastatymas apsijungiant dviejų uostamiesčio teatrų (Teorema teatras ir Klaipėdos Jaunimo Teatras ) pajėgas. Sektaklis kuriamas pagal to paties pavadimo pjesę, kurios autorius Ronanas Šeno, gerai žinomas kaip naujosios dramaturgijos apologetas Prancūzijoje. Tikimasi jog šis spektaklis papildys abiejų teatrų repertuarus (www.kjt.lt ir www.teorema.lt). Galės būti rodomas ne tik naujojo Klaipėdos kultūros inkubatoriaus- "Kultūros fabrikas" erdvėse, bet bus mobilus ir su energingos sklaidos programa galės puikiai reprezentuoti uostamiesčio teatrinę kultūrą.
Norint premti naujausią spektaklio pastatymą tereikia sugaišti porą minučių, o Jūsų geras darbas bus prisimenamas ilgai. Aukojamą sumą apsprendžiate patys. Tereikia nuspausti ant specialios nuorodos. DĖMESIO PROJEKTĄ GALITE PAREMTI IKI GEGUŽĖS 16 D. |
Spektaklis NEBYLYS nominuotas net keturiose 2014 m. „Auksinių scenos kryžių” nominacijose
Už 2014-ųjų metų geriausius Lietuvos teatrų scenos darbus premijomis ir atminimo ženklais kovo 27 d. Tarptautinės teatro dienos proga bus apdovanoti geriausi šalies teatro menininkai.
Auksinis scenos kryžius ir Boriso Dauguviečio auskaras šiemet bus teikiami Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje. Tiesioginę trasliaciją 2015 03 27 18,30 galima stebėti čia; http://www.tv24.lt/channel/307/
Kultūros ministerijos ekspertų komisija skelbia teatro premijų nominantus:
1. Režisierius:
Artūras Areima už spektaklių „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir „Ričardas II: Post factum“ (VšĮ Teatras „Mens publica“ / Vytauto Didžiojo universiteto teatras / VšĮ Artūro Areimos teatras) režisūrą;
Eimuntas Nekrošius už spektaklio „Jobo knyga“ (VšĮ Teatras „Meno fortas“) režisūrą;
Jonas Vaitkus už spektaklių „Karalius Lyras“ (Lietuvos rusų dramos teatras) ir „Nebylys“ (kartu su Tomu Jašinsku, Valstybinis Šiaulių dramos teatras) režisūrą;
Gintaras Varnas už operos „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir dramos spektaklio „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) režisūrą.
2.Scenografija ir kostiumai:
Gintaras Makarevičius už scenografiją spektakliams „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir „Nebylys“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras);
Medilė Šiaulytytė už scenografiją operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
Artūras Šimonis už scenografiją ir kostiumus (kartu su Vilija Šuklyte) operai vaikams „Makaronų opera“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).
3. Kompozitorius / kompozitorė
Ernestas Kaušylas, Miša Skalskis už muziką ir jos atlikimą spektaklyje „Kosmosas+“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) Kipras Mašanauskas už muziką miuziklui „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ (VšĮ Anželikos Cholinos šokio teatras);
Onutė Narbutaitė už muziką operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
4. Aktorė (pagrindinis vaidmuo):
Agnė Ramanauskaitė už Jekaterinos vaidmenį dramos spektaklyje „Šokis Delhi“ (VšĮ Teatras „Mens publica) ir vaidmenis šokio spektaklyje vaikams „Maži stebuklai“ (Šokio teatras „Dansema“);
Agnė Šataitė už Severiutės vaidmenį spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ ir Serafimos Iljiničnos vaidmenį spektaklyje „Savižudis“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
Eglė Špokaitė už Antuanetės vaidmenį spektaklyje „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir Karalienės Izabelės vaidmenį spektaklyje „Ričardas II: Post factum“ (VšĮ Teatras „Mens publica“ / Vytauto Didžiojo universiteto teatras / VšĮ Artūro Areimos teatras).
5. Aktorė (nepagrindinis vaidmuo):
Jūratė Onaitytė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Aušros pažadas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir Alinos Pavlovnos vaidmenį spektaklyje „Šokis Delhi“ (VšĮ Teatras „Mens publica“);
Danguolė Petraitytė už Dėdienės vaidmenį spektaklyje „Nebylys“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras);
Vilma Raubaitė už vaidmenis spektaklyje „Dr. Faustas“ (VšĮ Teatras „Cezario grupė“) ir Kesonijos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“ (Teatro judėjimas „No Theatre“).
6. Aktorius (pagrindinis vaidmuo):
Vytautas Anužis už Karaliaus Lyro vaidmenį spektaklyje „Karalius Lyras“ (Lietuvos rusų dramos teatras);
Dainius Svobonas už Kiurmano vaidmenį spektaklyje „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);
Remigijus Vilkaitis už Jobo vaidmenį spektaklyje „Jobo knyga“ (VšĮ Teatras „Meno fortas“).
7. Aktorius (nepagrindinis vaidmuo):
Viačeslav Lukjanov už Glosterio sūnaus Edgaro vaidmenį spektaklyje „Karalius Lyras“ (Lietuvos rusų dramos teatras);
Kęstutis Macijauskas už Tėvo vaidmenį spektaklyje „Paprastos beprotybės istorijos“ (Klaipėdos dramos teatras);
Tomas Rinkūnas už Kalabuškino vaidmenį spektaklyje „Savižudis“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras) ir Vasios komunisto vaidmenį spektaklyje „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).
8. Operos solistas / solistė:
Joana Gedmintaitė už Rozinos vaidmenį operoje „Sevilijos kirpėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
Asmik Grigorian už Leonoros vaidmenį operoje „Trubadūras“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras);
Arūnas Malikėnas už Tėvo vaidmenį operoje „Jonas ir Greta“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras);
Jovita Vaškevičiūtė už Markizo, Grafienės vaidmenis operoje „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Azučenos vaidmenį operoje „Trubadūras“ ir Motinos vaidmenį operoje „Jonas ir Greta“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras).
9. Operetė ir miuziklas:
Solistas Raimondas Baranauskas už Aristido vaidmenį operetėje „Balius Savojoje“, Edmono Danteso ir Abato Farijos vaidmenis miuzikle „Grafas Montekristas“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
Dirigentas Jonas Janulevičius už operetės „Balius Savojoje“ ir miuziklo „Grafas Montekristas“ muzikinės dalies parengimą; už Paulio Abrahamo operetės „Balius Savojoje“ partitūros orkestruotę (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
Solistė Ingrida Kažemėkaitė už Deizės Parker vaidmenį operetėje „Balius Savojoje“ ir Valentinos vaidmenį miuzikle „Grafas Montekristas“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras).
10. Baleto solistas / solistė:
Anastasija Čumakova už Mari vaidmenį balete „Spragtukas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
Kristina Gudžiūnaitė už Mari vaidmenį balete „Spragtukas“ ir Gerdos vaidmenį balete „Sniego karalienė“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
Genadij Žukovskij už Princo vaidmenį balete „Spragtukas“ ir Kajaus vaidmenį balete „Sniego karalienė“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
11. Šokio menas:
Gotautė Kalmatavičiūtė už vaidmenis šokio spektakliuose „Padaryk iš manęs jungiklį“ ir „Apollo“ (Kauno šokio teatras „Aura“);
Ema Nedobežkina už vaidmenis šokio spektakliuose „Padaryk iš manęs jungiklį“ ir „Apollo“ (Kauno šokio teatras „Aura“);
Mantas Stabačinskas, Marius Pinigis už šokio spektaklio „ID: D&G“ choreografiją ir atlikimą.
12. Teatras vaikams ir jaunimui:
Engelberto Humperdincko operos „Jonas ir Greta“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras) statytojai: dirigentas Ričardas Šumila; režisierius Gediminas Šeduikis; scenografas Will Holt; kostiumų ir grimo dailininkė Eglė Čekanavičiūtė; šviesų dizaineris Eugenijus Sabaliauskas;
Spektaklio „Kosmosas+“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) kūrybinė grupė:idėjos autorė ir režisierė Kirsten Dehlholm; koncepcijos autoriai: Kirsten Dehlholm, Anne Mette Fisker Langkjer, Jesper Grimstrup, Magnus Pind Bjerre; scenarijaus autoriai: Kirsten Dehlholm, Laura Mortensen, Morten Søndergaard, Anne Mette Fisker Langkjer, Mindaugas Nastaravičius, Tomas Lagermand Lundme; scenografijos kūrėjai: Anne Mette Fisker Langkjer, Mar Vicens Fuster, Maxime Robillard, Jesper Kongshaug, Kirsten Dehlholm ir kt.; vaizdo projekcijų kūrėjai: Magnus Pind Bjerre, Birk Marcus Hansen; šviesų dailininkas Jesper Kongshaug; kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė; kostiumų raštų autorė Anne Mette Fisker Langkjer; kompozitoriai: Ernestas Kaušylas, Miša Skalskis;
Spektaklio „Makaronų opera“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) kūrybinė grupė: pjesės autorė Daiva Čepauskaitė; kompozitorius Antanas Kučinskas; režisierius Ramūnas Kaubrys (su asistentais Martyna Kerpyte ir Aurelijum Liškausku); dirigentas Dainius Pavilionis (su asistentais Dmitrijum Zlotniku ir Vytautu Valiu); scenografas Artūras Šimonis; kostiumų dailininkai Artūras Šimonis, Vilija Šuklytė; grimo dailininkė Aira Brazdienė; choreografas Aurelijus Liškauskas (su asistentu Ričardu Jankevičium); šviesų dailininkas Donatas Šimonis.
13. Lėlių ir objektų teatras:
Spektaklio „Akmuo vanduo geluonis“ (Multikultūros kūrėjų asociacija „Agnus OK“ / Klaipėdos jaunimo teatras) kūrybinė grupė:idėjos autorė ir režisierė Karolina Žernytė, dailininkė Eglė Lekevičiūtė, dramaturgijos konsultantas Kristupas Sabolius;
Spektaklio „Smėlio žmogus“ (Vilniaus teatras „Lėlė“) kūrybinė grupė: scenarijaus autorė, režisierė, lėlių dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė; dramaturgijos konsultantas Mindaugas Valiukas; scenografė Renata Valčik; kompozitorė Rita Mačiliūnaitė; choreografė Sigita Mikalauskaitė;
Spektaklio „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ (Kauno valstybinis lėlių teatras) kūrybinė grupė: inscenizacijos autorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė; dailininkė Giedrė Brazytė; kompozitorius Deividas Gnedinas; vaizdo projekcijų autorius Džiugas Katinas.
14. Jaunasis menininkas:
Rimas Sakalauskas už vaizdo projekcijas spektakliui „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
Vainius Sodeika už Karaliaus Ričardo II vaidmenį spektaklyje „Ričardas II: Post factum“ (VšĮ „Mens publica“ / Vytauto Didžiojo universiteto teatras / VšĮ Artūro Areimos teatras), Žadano vaidmenį spektaklyje „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir vaidmenis spektaklyje „Barikados“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
Režisierius Gediminas Šeduikis ir dirigentas Ričardas Šumila už Engelberto Humperdincko operos „Jonas ir Greta“ pastatymą (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras);
15. Nacionalinė dramaturgija / lietuvių autoriaus kūrinio pastatymas:
Spektaklio „Barikados“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) kūrėjai: dramaturgai Jānis Balodis, Goda Dapšytė; režisierius Valters Sīlis;
Mindaugas Nastaravičius už pjeses „Demokratija“ ir „Man netinka tavo kostiumas“;
Spektaklis „Nebylys“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą, režisierius-statytojas Jonas Vaitkus, režisierius Tomas Jašinskas (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).
Pagal Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatus pretendentus Auksinių scenos kryžių premijoms turėjo teisę siūlyti profesionalūs teatrai, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Valstybės teatrų asociacija, Scenos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Šiuolaikinio šokio asociacija, fiziniai asmenys.
Lietuvos teatrų spektaklius vertino komisija – teatrologai: Rasa Vasinauskaitė, Jurgita Staniškytė, Vlada Kalpokaitė, Andrius Jevsejevas, muzikologės Audronė Žiūraitytė ir Veronika Janatjeva (komisijos pirmininkė), šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė, dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė ir kultūros žurnalistas, teatro apžvalgininkas Julijus Lozoraitis.
Iš viso komisija įvertino 28 teatrų pateiktus pasiūlymus, 2 – kūrybinių sąjungų ir 15 pasiūlymų, gautų iš fizinių asmenų. Pristatyti premijoms buvo 72 spektaklių kūrėjai ir atlikėjai.
2015 m. kovo 2 d.
www.menufaktura.lt
Auksinis scenos kryžius ir Boriso Dauguviečio auskaras šiemet bus teikiami Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje. Tiesioginę trasliaciją 2015 03 27 18,30 galima stebėti čia; http://www.tv24.lt/channel/307/
Kultūros ministerijos ekspertų komisija skelbia teatro premijų nominantus:
1. Režisierius:
Artūras Areima už spektaklių „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir „Ričardas II: Post factum“ (VšĮ Teatras „Mens publica“ / Vytauto Didžiojo universiteto teatras / VšĮ Artūro Areimos teatras) režisūrą;
Eimuntas Nekrošius už spektaklio „Jobo knyga“ (VšĮ Teatras „Meno fortas“) režisūrą;
Jonas Vaitkus už spektaklių „Karalius Lyras“ (Lietuvos rusų dramos teatras) ir „Nebylys“ (kartu su Tomu Jašinsku, Valstybinis Šiaulių dramos teatras) režisūrą;
Gintaras Varnas už operos „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir dramos spektaklio „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) režisūrą.
2.Scenografija ir kostiumai:
Gintaras Makarevičius už scenografiją spektakliams „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir „Nebylys“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras);
Medilė Šiaulytytė už scenografiją operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
Artūras Šimonis už scenografiją ir kostiumus (kartu su Vilija Šuklyte) operai vaikams „Makaronų opera“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).
3. Kompozitorius / kompozitorė
Ernestas Kaušylas, Miša Skalskis už muziką ir jos atlikimą spektaklyje „Kosmosas+“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) Kipras Mašanauskas už muziką miuziklui „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ (VšĮ Anželikos Cholinos šokio teatras);
Onutė Narbutaitė už muziką operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
4. Aktorė (pagrindinis vaidmuo):
Agnė Ramanauskaitė už Jekaterinos vaidmenį dramos spektaklyje „Šokis Delhi“ (VšĮ Teatras „Mens publica) ir vaidmenis šokio spektaklyje vaikams „Maži stebuklai“ (Šokio teatras „Dansema“);
Agnė Šataitė už Severiutės vaidmenį spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ ir Serafimos Iljiničnos vaidmenį spektaklyje „Savižudis“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
Eglė Špokaitė už Antuanetės vaidmenį spektaklyje „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir Karalienės Izabelės vaidmenį spektaklyje „Ričardas II: Post factum“ (VšĮ Teatras „Mens publica“ / Vytauto Didžiojo universiteto teatras / VšĮ Artūro Areimos teatras).
5. Aktorė (nepagrindinis vaidmuo):
Jūratė Onaitytė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Aušros pažadas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir Alinos Pavlovnos vaidmenį spektaklyje „Šokis Delhi“ (VšĮ Teatras „Mens publica“);
Danguolė Petraitytė už Dėdienės vaidmenį spektaklyje „Nebylys“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras);
Vilma Raubaitė už vaidmenis spektaklyje „Dr. Faustas“ (VšĮ Teatras „Cezario grupė“) ir Kesonijos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“ (Teatro judėjimas „No Theatre“).
6. Aktorius (pagrindinis vaidmuo):
Vytautas Anužis už Karaliaus Lyro vaidmenį spektaklyje „Karalius Lyras“ (Lietuvos rusų dramos teatras);
Dainius Svobonas už Kiurmano vaidmenį spektaklyje „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);
Remigijus Vilkaitis už Jobo vaidmenį spektaklyje „Jobo knyga“ (VšĮ Teatras „Meno fortas“).
7. Aktorius (nepagrindinis vaidmuo):
Viačeslav Lukjanov už Glosterio sūnaus Edgaro vaidmenį spektaklyje „Karalius Lyras“ (Lietuvos rusų dramos teatras);
Kęstutis Macijauskas už Tėvo vaidmenį spektaklyje „Paprastos beprotybės istorijos“ (Klaipėdos dramos teatras);
Tomas Rinkūnas už Kalabuškino vaidmenį spektaklyje „Savižudis“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras) ir Vasios komunisto vaidmenį spektaklyje „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).
8. Operos solistas / solistė:
Joana Gedmintaitė už Rozinos vaidmenį operoje „Sevilijos kirpėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
Asmik Grigorian už Leonoros vaidmenį operoje „Trubadūras“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras);
Arūnas Malikėnas už Tėvo vaidmenį operoje „Jonas ir Greta“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras);
Jovita Vaškevičiūtė už Markizo, Grafienės vaidmenis operoje „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Azučenos vaidmenį operoje „Trubadūras“ ir Motinos vaidmenį operoje „Jonas ir Greta“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras).
9. Operetė ir miuziklas:
Solistas Raimondas Baranauskas už Aristido vaidmenį operetėje „Balius Savojoje“, Edmono Danteso ir Abato Farijos vaidmenis miuzikle „Grafas Montekristas“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
Dirigentas Jonas Janulevičius už operetės „Balius Savojoje“ ir miuziklo „Grafas Montekristas“ muzikinės dalies parengimą; už Paulio Abrahamo operetės „Balius Savojoje“ partitūros orkestruotę (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
Solistė Ingrida Kažemėkaitė už Deizės Parker vaidmenį operetėje „Balius Savojoje“ ir Valentinos vaidmenį miuzikle „Grafas Montekristas“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras).
10. Baleto solistas / solistė:
Anastasija Čumakova už Mari vaidmenį balete „Spragtukas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
Kristina Gudžiūnaitė už Mari vaidmenį balete „Spragtukas“ ir Gerdos vaidmenį balete „Sniego karalienė“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
Genadij Žukovskij už Princo vaidmenį balete „Spragtukas“ ir Kajaus vaidmenį balete „Sniego karalienė“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
11. Šokio menas:
Gotautė Kalmatavičiūtė už vaidmenis šokio spektakliuose „Padaryk iš manęs jungiklį“ ir „Apollo“ (Kauno šokio teatras „Aura“);
Ema Nedobežkina už vaidmenis šokio spektakliuose „Padaryk iš manęs jungiklį“ ir „Apollo“ (Kauno šokio teatras „Aura“);
Mantas Stabačinskas, Marius Pinigis už šokio spektaklio „ID: D&G“ choreografiją ir atlikimą.
12. Teatras vaikams ir jaunimui:
Engelberto Humperdincko operos „Jonas ir Greta“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras) statytojai: dirigentas Ričardas Šumila; režisierius Gediminas Šeduikis; scenografas Will Holt; kostiumų ir grimo dailininkė Eglė Čekanavičiūtė; šviesų dizaineris Eugenijus Sabaliauskas;
Spektaklio „Kosmosas+“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) kūrybinė grupė:idėjos autorė ir režisierė Kirsten Dehlholm; koncepcijos autoriai: Kirsten Dehlholm, Anne Mette Fisker Langkjer, Jesper Grimstrup, Magnus Pind Bjerre; scenarijaus autoriai: Kirsten Dehlholm, Laura Mortensen, Morten Søndergaard, Anne Mette Fisker Langkjer, Mindaugas Nastaravičius, Tomas Lagermand Lundme; scenografijos kūrėjai: Anne Mette Fisker Langkjer, Mar Vicens Fuster, Maxime Robillard, Jesper Kongshaug, Kirsten Dehlholm ir kt.; vaizdo projekcijų kūrėjai: Magnus Pind Bjerre, Birk Marcus Hansen; šviesų dailininkas Jesper Kongshaug; kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė; kostiumų raštų autorė Anne Mette Fisker Langkjer; kompozitoriai: Ernestas Kaušylas, Miša Skalskis;
Spektaklio „Makaronų opera“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) kūrybinė grupė: pjesės autorė Daiva Čepauskaitė; kompozitorius Antanas Kučinskas; režisierius Ramūnas Kaubrys (su asistentais Martyna Kerpyte ir Aurelijum Liškausku); dirigentas Dainius Pavilionis (su asistentais Dmitrijum Zlotniku ir Vytautu Valiu); scenografas Artūras Šimonis; kostiumų dailininkai Artūras Šimonis, Vilija Šuklytė; grimo dailininkė Aira Brazdienė; choreografas Aurelijus Liškauskas (su asistentu Ričardu Jankevičium); šviesų dailininkas Donatas Šimonis.
13. Lėlių ir objektų teatras:
Spektaklio „Akmuo vanduo geluonis“ (Multikultūros kūrėjų asociacija „Agnus OK“ / Klaipėdos jaunimo teatras) kūrybinė grupė:idėjos autorė ir režisierė Karolina Žernytė, dailininkė Eglė Lekevičiūtė, dramaturgijos konsultantas Kristupas Sabolius;
Spektaklio „Smėlio žmogus“ (Vilniaus teatras „Lėlė“) kūrybinė grupė: scenarijaus autorė, režisierė, lėlių dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė; dramaturgijos konsultantas Mindaugas Valiukas; scenografė Renata Valčik; kompozitorė Rita Mačiliūnaitė; choreografė Sigita Mikalauskaitė;
Spektaklio „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ (Kauno valstybinis lėlių teatras) kūrybinė grupė: inscenizacijos autorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė; dailininkė Giedrė Brazytė; kompozitorius Deividas Gnedinas; vaizdo projekcijų autorius Džiugas Katinas.
14. Jaunasis menininkas:
Rimas Sakalauskas už vaizdo projekcijas spektakliui „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
Vainius Sodeika už Karaliaus Ričardo II vaidmenį spektaklyje „Ričardas II: Post factum“ (VšĮ „Mens publica“ / Vytauto Didžiojo universiteto teatras / VšĮ Artūro Areimos teatras), Žadano vaidmenį spektaklyje „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir vaidmenis spektaklyje „Barikados“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
Režisierius Gediminas Šeduikis ir dirigentas Ričardas Šumila už Engelberto Humperdincko operos „Jonas ir Greta“ pastatymą (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras);
15. Nacionalinė dramaturgija / lietuvių autoriaus kūrinio pastatymas:
Spektaklio „Barikados“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) kūrėjai: dramaturgai Jānis Balodis, Goda Dapšytė; režisierius Valters Sīlis;
Mindaugas Nastaravičius už pjeses „Demokratija“ ir „Man netinka tavo kostiumas“;
Spektaklis „Nebylys“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą, režisierius-statytojas Jonas Vaitkus, režisierius Tomas Jašinskas (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).
Pagal Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatus pretendentus Auksinių scenos kryžių premijoms turėjo teisę siūlyti profesionalūs teatrai, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Valstybės teatrų asociacija, Scenos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Šiuolaikinio šokio asociacija, fiziniai asmenys.
Lietuvos teatrų spektaklius vertino komisija – teatrologai: Rasa Vasinauskaitė, Jurgita Staniškytė, Vlada Kalpokaitė, Andrius Jevsejevas, muzikologės Audronė Žiūraitytė ir Veronika Janatjeva (komisijos pirmininkė), šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė, dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė ir kultūros žurnalistas, teatro apžvalgininkas Julijus Lozoraitis.
Iš viso komisija įvertino 28 teatrų pateiktus pasiūlymus, 2 – kūrybinių sąjungų ir 15 pasiūlymų, gautų iš fizinių asmenų. Pristatyti premijoms buvo 72 spektaklių kūrėjai ir atlikėjai.
2015 m. kovo 2 d.
www.menufaktura.lt
Premjera
Pavel PriažkoPUIKUS GYVENIMAS
(su lietuviškais titrais; N-18)
Lietuvos Rusų Dramos Teatre, prieštaringai vertinamo baltarusų dramaturgo Pavelo Priažko pjesės PUIKUS GYVENIMAS pastatymas. Premjera scenos šviesą išvysta spalio 22 d. 18.3O val. (trečiadienį) ir lapkričio 15 d. 18.3O val. (šeštadienį) .
Taikliausiai šį kūrinį ko gero apibūdintų šūkis „Jaunoji karta rūlina!“
Žiūrovams skirtas rūstus perspėjimas: spektaklyje skamba nenorminė leksika (t.y., rusiški keiksmažodžiai). To nepabūgusių laukia dozė „shopping&fucking“ rūšies sceninio adrenalino.
Scenoje nevaržomai liejasi jaunosios kartos gyvenimiškų ir žodinių realijų srovė: pulsuojanti, šokiruojanti, erzinanti, nesumeluota, neiškreipta ir niekuo nepridengta. Siužetas paprastas: kūno kultūros mokytojais dirbantys broliai Aleksejus ir Vadimas ištvirkauja su savo mokinėmis, kol pirmasis pasiryžta vieną iš merginų vesti, o Vadimas tuo metu nė kiek nesikuklina apgaudinėti savo brolį su jo išrinktąja. Visa tai išvirsta į vestuvinį girtavimą, ištvirkavimą ir beprotišką siautėjimą... Nepaisant to, jauni žmonės daro išvadą, kad jų gyvenimas klostosi puikiai.
„Tai, kas kadaise buvo labai svarbu, dabar tampa nereikšmingu gyvenimo epizodu. Manyčiau, tai yra dėsninga išvada. Antai kadaise žmonėms būdavo labai svarbios vestuvės, o dabar tai – tik kasdienis įvykis. Nesvarbu, ar vestuvės, ar skyrybos... Šiuolaikiniai žmonės siekia tik malonumų, o meilės sąvoka – ji pasiliko XX amžiuje“, – komentuoja pjesės autorius.
Madingo šiuolaikinio rusų dramaturgo Pavelo Priažko (g. 1975 m. Minske, Baltarusijoje) pjesių pavadinimai jau kelerius metus garsiai skamba naujojo rusų teatrinio avangardo pasaulyje, ten, kur iki šiol karaliavo žiūrovų pamėgtas autorius Ivanas Vyrypajevas (LRDT pagal jo pjesę pastatytas spektaklis „Iliuzijos“). Pastarojo iniciatyvos dėka P.Priažko kūriniai „Glaudės“, „Puikus gyvenimas“, „Užsklęstos durys“, „Kareivis“, „Kavinės savininkas“ ir „Esu laisvas“ pelnė populiarumą Maskvoje bei Sankt Peterburge. O pjesės „Puikus gyvenimas“ pastatymas teatre „teatr.doc“ (rež. Michailas Ugarovas) 2010 m. pelnė prestižinį Rusijos teatro apdovanojimą „Auksinė kaukė“. Šiuo metu P.Priažko bendradarbiauja su jaunuoju Maskvos teatrinio avangardo lyderiu Dmitrijumi Volkostrelovu bei jo teatru „Teatr Post“, kuris sėkmingai pasirodė 2014 m. teatrų festivalyje „Sirenos“ Vilniuje.
Lietuvos rusų dramos teatre P.Priažko pjesę „Puikus gyvenimas“ sceniškai realizuoja režisierius Tomas Jašinskas (g. 1985 m.). Jis baigė režisūros mokslus Klaipėdos universiteto Menų fakultete (2009, kurso vadovas – Gediminas Šimkus), vėliau – dramos teatro režisūros magistro studijas Vsevolodo Mejerholdo teatro centre prie Maskvos dailės akademinio teatro (2011, kurso vadovas – Valerijus Fokinas). T.Jašinskas yra sukūręs spektaklių Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus teatrų scenose. Drauge su režisieriumi Jonu Vaitkumi, kaip antrasis režisierius, dalyvavo vaidinimo pagal Juozo Tumo-Vaižganto „Nebylį“ pastatyme (Šiaulių dramos teatras, 2014 m.).
Režisierius - Tomas Jašinskas
Dailininkė – Morta Žukauskaitė
Muzikinis apipavidalinimas – Aleksandr Špilevoj / Tomas Jašinskas
Režisieriaus asistentė – Liubov Timochova
Videoprojekcija- Darius Budrys
VAIDINA:
Aleksejus – Telman Ragimov
Vairuotojas - Aleksandr Kanajev
Vadimas – Aleksandr Špilevoj
Lena – Juliana Volodko
Anžela – Jevgenija Karpikova / Jekaterina Makarova
Mama ir senelė – Valentina Lukjanenko
Daugiau info: www.rusudrama.lt
P.s. spektaklis rusų kalba su lietuviškais titrais
Наверно, лучше всего это произведение характеризует клич: «Молодое поколение «рулит»!»
Для зрителей предназначено грозное предупреждение – в спектакле звучит «ненормативная лексика». Те, кто этого не испугаются, получат концентрированную дозу театрального адреналина в стиле “shopping&fucking”, только в современном российском варианте.
Со сцены вперемешку с матерщиной льётся речь и жизнь молодого поколения, как она есть: пульсирующая, шокирующая, без лжи, без кривляния и без прикрас. История такова: двое братьев, школьных учителей по физкультуре, поддерживают порочную связь со своими ученицами. Один из братьев решил жениться на своей партнёрше, другой брат с нею же его обманывает. В результате – свадьба, разврат, пьянство, развод и полный хаос. И молодые люди решают, что, в принципе, их жизнь удалась.
«То, что было значимо, превращается в эпизод из жизни, – На мой взгляд, это вполне логично. Например, раньше событием в жизни людей была свадьба. А сейчас это просто случай из жизни.... Женился, развелся. Сейчас человек ориентирован на удовольствие, и понятие «любовь» осталось в ХХ веке», – заявляет автор пьесы Павел Пряжко.
Пьесы модного российского драматурга Павел Пряжко (р. в 1975 г. в Минске, Беларусь) уже пятилетие громко звучат среди названий и имён нового русского театрального авангарда, где до него безраздельно царствовал нашим зрителям уже знакомый автор Иван Вырыпаев (в РДТЛ по его пьесе поставлен спектакль «иллюзии».). С его подачи пьесы П. Пряжко «Трусы», «Жизнь удалась», «Запертая дверь», «Солдат», «Хозяин кофейни», «Я свободен» наделали много шума в Санкт-Петербурге и в Москве. Постановка пьесы «Жизнь удалась» в театре «театр.doc» (реж. Михаил Угаров) в 2010 г. удостоилась высшей российской театральной награды «Золотая маска». В настоящее время П. Пряжко плотно и плодотворно сотрудничает с молодым лидером московского режиисёрского авангарда Дмитрием Волкостреловым и его театром «Театр Post», который снискал оглушительный успех на последнем вильнюсском фестивале «Sirenos».
В Русском драматическом театре Литвы за постановку пьесы П. Пряжко «Жизнь удалась» взялся режиссёр Томас Яшинскас (р. в 1985 г.). Постигший науку театральной режиссуры в Клайпедском университет на Факультете искусств (2009, руководитель курса – Гедиминас Шимкус), позднее – Москве, в Центре им. Вс. Мейерхольда Школы-студии МХAТ, (2011) у знаменитого режиссёра Валерия Фокина. На счету Т. Яшинскаса – постановки в театрах Клайпеды, Шяуляй, Вильнюса. Вместе с режиссёром Йонасом Вайткусом он участвовал, как второй режиссёр, в постановке спетакля Шяуляйского драматического театра «Немой» Тумаса-Вайжгантаса (2014 г.).
Режиссер - Томас Яшинскас
Художник – Moрта Жукаускайте
Музыкальное оформление – Александр Шпилевой, Toмас Яшинскас
Ассистент режиссера – Любовь Тимохова
ДЕЙСТВУЮЩИЕ ЛИЦА И ИСПОЛНИТЕЛИ:
Aлексей – Teльман Рагимов
Водитель - Александр Канаев
Вадим – Aлександр Шпилевой
Лена – Юлиана Володько
Анжела – Евгения Карпикова / Екатерина Макарова
Мама и бабушка – Валентина Лукьяненко
Taikliausiai šį kūrinį ko gero apibūdintų šūkis „Jaunoji karta rūlina!“
Žiūrovams skirtas rūstus perspėjimas: spektaklyje skamba nenorminė leksika (t.y., rusiški keiksmažodžiai). To nepabūgusių laukia dozė „shopping&fucking“ rūšies sceninio adrenalino.
Scenoje nevaržomai liejasi jaunosios kartos gyvenimiškų ir žodinių realijų srovė: pulsuojanti, šokiruojanti, erzinanti, nesumeluota, neiškreipta ir niekuo nepridengta. Siužetas paprastas: kūno kultūros mokytojais dirbantys broliai Aleksejus ir Vadimas ištvirkauja su savo mokinėmis, kol pirmasis pasiryžta vieną iš merginų vesti, o Vadimas tuo metu nė kiek nesikuklina apgaudinėti savo brolį su jo išrinktąja. Visa tai išvirsta į vestuvinį girtavimą, ištvirkavimą ir beprotišką siautėjimą... Nepaisant to, jauni žmonės daro išvadą, kad jų gyvenimas klostosi puikiai.
„Tai, kas kadaise buvo labai svarbu, dabar tampa nereikšmingu gyvenimo epizodu. Manyčiau, tai yra dėsninga išvada. Antai kadaise žmonėms būdavo labai svarbios vestuvės, o dabar tai – tik kasdienis įvykis. Nesvarbu, ar vestuvės, ar skyrybos... Šiuolaikiniai žmonės siekia tik malonumų, o meilės sąvoka – ji pasiliko XX amžiuje“, – komentuoja pjesės autorius.
Madingo šiuolaikinio rusų dramaturgo Pavelo Priažko (g. 1975 m. Minske, Baltarusijoje) pjesių pavadinimai jau kelerius metus garsiai skamba naujojo rusų teatrinio avangardo pasaulyje, ten, kur iki šiol karaliavo žiūrovų pamėgtas autorius Ivanas Vyrypajevas (LRDT pagal jo pjesę pastatytas spektaklis „Iliuzijos“). Pastarojo iniciatyvos dėka P.Priažko kūriniai „Glaudės“, „Puikus gyvenimas“, „Užsklęstos durys“, „Kareivis“, „Kavinės savininkas“ ir „Esu laisvas“ pelnė populiarumą Maskvoje bei Sankt Peterburge. O pjesės „Puikus gyvenimas“ pastatymas teatre „teatr.doc“ (rež. Michailas Ugarovas) 2010 m. pelnė prestižinį Rusijos teatro apdovanojimą „Auksinė kaukė“. Šiuo metu P.Priažko bendradarbiauja su jaunuoju Maskvos teatrinio avangardo lyderiu Dmitrijumi Volkostrelovu bei jo teatru „Teatr Post“, kuris sėkmingai pasirodė 2014 m. teatrų festivalyje „Sirenos“ Vilniuje.
Lietuvos rusų dramos teatre P.Priažko pjesę „Puikus gyvenimas“ sceniškai realizuoja režisierius Tomas Jašinskas (g. 1985 m.). Jis baigė režisūros mokslus Klaipėdos universiteto Menų fakultete (2009, kurso vadovas – Gediminas Šimkus), vėliau – dramos teatro režisūros magistro studijas Vsevolodo Mejerholdo teatro centre prie Maskvos dailės akademinio teatro (2011, kurso vadovas – Valerijus Fokinas). T.Jašinskas yra sukūręs spektaklių Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus teatrų scenose. Drauge su režisieriumi Jonu Vaitkumi, kaip antrasis režisierius, dalyvavo vaidinimo pagal Juozo Tumo-Vaižganto „Nebylį“ pastatyme (Šiaulių dramos teatras, 2014 m.).
Režisierius - Tomas Jašinskas
Dailininkė – Morta Žukauskaitė
Muzikinis apipavidalinimas – Aleksandr Špilevoj / Tomas Jašinskas
Režisieriaus asistentė – Liubov Timochova
Videoprojekcija- Darius Budrys
VAIDINA:
Aleksejus – Telman Ragimov
Vairuotojas - Aleksandr Kanajev
Vadimas – Aleksandr Špilevoj
Lena – Juliana Volodko
Anžela – Jevgenija Karpikova / Jekaterina Makarova
Mama ir senelė – Valentina Lukjanenko
Daugiau info: www.rusudrama.lt
P.s. spektaklis rusų kalba su lietuviškais titrais
Наверно, лучше всего это произведение характеризует клич: «Молодое поколение «рулит»!»
Для зрителей предназначено грозное предупреждение – в спектакле звучит «ненормативная лексика». Те, кто этого не испугаются, получат концентрированную дозу театрального адреналина в стиле “shopping&fucking”, только в современном российском варианте.
Со сцены вперемешку с матерщиной льётся речь и жизнь молодого поколения, как она есть: пульсирующая, шокирующая, без лжи, без кривляния и без прикрас. История такова: двое братьев, школьных учителей по физкультуре, поддерживают порочную связь со своими ученицами. Один из братьев решил жениться на своей партнёрше, другой брат с нею же его обманывает. В результате – свадьба, разврат, пьянство, развод и полный хаос. И молодые люди решают, что, в принципе, их жизнь удалась.
«То, что было значимо, превращается в эпизод из жизни, – На мой взгляд, это вполне логично. Например, раньше событием в жизни людей была свадьба. А сейчас это просто случай из жизни.... Женился, развелся. Сейчас человек ориентирован на удовольствие, и понятие «любовь» осталось в ХХ веке», – заявляет автор пьесы Павел Пряжко.
Пьесы модного российского драматурга Павел Пряжко (р. в 1975 г. в Минске, Беларусь) уже пятилетие громко звучат среди названий и имён нового русского театрального авангарда, где до него безраздельно царствовал нашим зрителям уже знакомый автор Иван Вырыпаев (в РДТЛ по его пьесе поставлен спектакль «иллюзии».). С его подачи пьесы П. Пряжко «Трусы», «Жизнь удалась», «Запертая дверь», «Солдат», «Хозяин кофейни», «Я свободен» наделали много шума в Санкт-Петербурге и в Москве. Постановка пьесы «Жизнь удалась» в театре «театр.doc» (реж. Михаил Угаров) в 2010 г. удостоилась высшей российской театральной награды «Золотая маска». В настоящее время П. Пряжко плотно и плодотворно сотрудничает с молодым лидером московского режиисёрского авангарда Дмитрием Волкостреловым и его театром «Театр Post», который снискал оглушительный успех на последнем вильнюсском фестивале «Sirenos».
В Русском драматическом театре Литвы за постановку пьесы П. Пряжко «Жизнь удалась» взялся режиссёр Томас Яшинскас (р. в 1985 г.). Постигший науку театральной режиссуры в Клайпедском университет на Факультете искусств (2009, руководитель курса – Гедиминас Шимкус), позднее – Москве, в Центре им. Вс. Мейерхольда Школы-студии МХAТ, (2011) у знаменитого режиссёра Валерия Фокина. На счету Т. Яшинскаса – постановки в театрах Клайпеды, Шяуляй, Вильнюса. Вместе с режиссёром Йонасом Вайткусом он участвовал, как второй режиссёр, в постановке спетакля Шяуляйского драматического театра «Немой» Тумаса-Вайжгантаса (2014 г.).
Режиссер - Томас Яшинскас
Художник – Moрта Жукаускайте
Музыкальное оформление – Александр Шпилевой, Toмас Яшинскас
Ассистент режиссера – Любовь Тимохова
ДЕЙСТВУЮЩИЕ ЛИЦА И ИСПОЛНИТЕЛИ:
Aлексей – Teльман Рагимов
Водитель - Александр Канаев
Вадим – Aлександр Шпилевой
Лена – Юлиана Володько
Анжела – Евгения Карпикова / Екатерина Макарова
Мама и бабушка – Валентина Лукьяненко
Baigiantis vasarai Všį "Teorema teatras", pradeda naująjį savo sezoną. Gausybė Teoremos planų guli ant finansavimą skirstančiųjų fondų stalų. Belieka kuo nuoširdžiausiai tikėtis, kad jiems bus suteikta galimybė materializuotis ir būti įvertintiems žiūrovų.
Na, o Teoremos idėjinis vadas, režisierius Tomas Jašinskas šiuo metu bendradarbiauja su Lietuvos Rusų Dramos Teatru, kur ėmėsi statyti kontraversiškai vertinamo Baltarusų dramaturgo Pavelo Priažko pjesę "Nusisękęs gyvenimas". Būsimo spektaklio premjera numatoma š.m. spalio pabaigoje. Taigi visi, kam įdomi naujoji dramaturgija, sekite naujienas apie artimiausią premjerą. Daugiau info eteryje pasirodys -netrukus.
Na, o Teoremos idėjinis vadas, režisierius Tomas Jašinskas šiuo metu bendradarbiauja su Lietuvos Rusų Dramos Teatru, kur ėmėsi statyti kontraversiškai vertinamo Baltarusų dramaturgo Pavelo Priažko pjesę "Nusisękęs gyvenimas". Būsimo spektaklio premjera numatoma š.m. spalio pabaigoje. Taigi visi, kam įdomi naujoji dramaturgija, sekite naujienas apie artimiausią premjerą. Daugiau info eteryje pasirodys -netrukus.
Apeirono teatre (Turgaus g. 16/ Tiltų g. 12, Klaipėda) 2014 05 30d. 19.00 val.- svečiuojasi "EMIGRANTAI" - spektaklis pagal to paties pavadinimo lenkų dramaturgo Slawomiro Mrožeko pjesę. Dviejų skirtingų socialinių sluoksnių atstovai priversti gyventi kartu tamsioje pusrūsio patalpoje be langų ir be jokio komforto. Nežinome, nei tikslių vardų, nei pavardžių, nei tautybės, nei pilietybės. Vienas vadinamas XX, o antras – AA. Apie juos žinome tik tiek, kad XX- prastų manierų ir įpročių provincialas, kurio vienintelis gyvenimo tikslas – užsidirbti svetimoje šalyje daug pinigų. Antrasis pusrūsio gyventojas AA – dėl politinų įsitikinimų tėvynę palikęs intelektualas.
“Lietuvą jau paliko šimtai tūkstančių tėvynainių, kasdien kalbame apie vieną aktualiausių šių dienų Lietuvos problemų – emigracija. O kas tai yra? Su kokiomis dvasinėmis ir psichologinėmis problemomis susiduria žmogus palikęs tėvus ir vaikus, palikęs namus ir gimtąjį kraštą?Koks jis sugrįš atgal į tėvynę? Ar sugrįš? Ar yra prasmė sugrįžti?”, – klausia spektaklio kūrėjai.
Režisierius: Igoris Reklaitis
Vaidina: Igoris Reklaitis ir Gintaras Čajauskas
Bilietus galite įsigyti prieš spektaklį.
Bilieto kaina: 20Lt; studentams, moksleiviams ir senjorams - 15Lt.
Durys atidaromos 18.30 val.
Daugiau info; https://www.facebook.com/events/1422847424648552/
“Lietuvą jau paliko šimtai tūkstančių tėvynainių, kasdien kalbame apie vieną aktualiausių šių dienų Lietuvos problemų – emigracija. O kas tai yra? Su kokiomis dvasinėmis ir psichologinėmis problemomis susiduria žmogus palikęs tėvus ir vaikus, palikęs namus ir gimtąjį kraštą?Koks jis sugrįš atgal į tėvynę? Ar sugrįš? Ar yra prasmė sugrįžti?”, – klausia spektaklio kūrėjai.
Režisierius: Igoris Reklaitis
Vaidina: Igoris Reklaitis ir Gintaras Čajauskas
Bilietus galite įsigyti prieš spektaklį.
Bilieto kaina: 20Lt; studentams, moksleiviams ir senjorams - 15Lt.
Durys atidaromos 18.30 val.
Daugiau info; https://www.facebook.com/events/1422847424648552/
Mylite teatrą! Paskirkite savo 2 % gyventojų pajamų mokesčio!
Jūs galite paremti Teoremos teatrą skirdami iki 2% GPM sumos!!!
Kūrybinio kelio pradžioje Teorema teatrui labai reikalinga Jūsų finansinė parama.
Dėl bendros šalies ekonomikos, finansinės teatro galimybės dažnai stipriai apriboja kultūrinės veiklos plėtimą, inovatyvių idėjų įgyvendinimą. Ne visada gaunant paramą iš valstybinių institucijų, prašome prisidėti prie naujo jaunų Lietuvos menininkų kultūrinio judėjimo vystymosi.
Jei dar niekam neįsipareigojote, prašome skirkite 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio TeoremosTeatro kūrybinėms reikmėms. Tai Jums nekainuos nė vieno papildomo lito, tačiau juntamai praplės mūsų veiklos galimybes.
Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiami iki gegužės 1 d. Prašymo forma, skirta pildyti kompiuteriu, skelbiama adresu: www.vmi.lt
Iki liepos 1 d. laiku pateiktus prašymus dar galima patikslinti.
Kaip greičiausiai pateikti (patikslinti) prašymą?
Jūsų prašymo formos FR0512 Valstybinei mokesčių inspekcijai gali būti pateiktos šiais būdais:
* Internetiniu adresu:http://deklaravimas.vmi.lt/
* FR0512 formą galima rasti adresu:
http://www.vmi.lt/formos/pdf/formos.asp
* Voką su užpildyta prašymo forma galima išsiųsti iki kiekvienų metų gegužės 1 d. apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – AVMI), kurios veiklos teritorijoje nuolat gyvenate. Jei privalote pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, tai prašymas pateikiamas kartu su deklaracija. Užpildytą formą įdėkite į voką, užklijuokite ir pasirašykite ant užklijos linijos taip, kad nebūtų įmanoma atplėšti voko, nepažeidus parašo vientisumo. Nepamirškite ant voko nurodyti savo atgalinį adresą.
* Užpildytą prašymo formą galima tiesiogiai įteikti valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojui.
Šiuo atveju Jums bus reikalingi Teoremos teatro rekvizitai:
- Paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas) -302895472
- Paramos gavėjo pavadinimas - VšĮ „Teorema teatras"
- Buveinės adresas - Naujoji uosto g. 2-31, LT-92118, Klaipėda
- Bankas - AB „DNBbankas"
- Atsiskaitomosios sąskaitos numeris - LT674010042301461431
Jūs taip pat galite paremti Teoremos teatrą:
Tapdami teatro rėmėju, partneriu, ar mecenatu.
Tereikia kreiptis į teatro vadovę Ieva Jašinskienę el. paštu [email protected] arba telefonu +370 60937426
Dėkojame visiems,
Teorema teatro kolektyvas
Kūrybinio kelio pradžioje Teorema teatrui labai reikalinga Jūsų finansinė parama.
Dėl bendros šalies ekonomikos, finansinės teatro galimybės dažnai stipriai apriboja kultūrinės veiklos plėtimą, inovatyvių idėjų įgyvendinimą. Ne visada gaunant paramą iš valstybinių institucijų, prašome prisidėti prie naujo jaunų Lietuvos menininkų kultūrinio judėjimo vystymosi.
Jei dar niekam neįsipareigojote, prašome skirkite 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio TeoremosTeatro kūrybinėms reikmėms. Tai Jums nekainuos nė vieno papildomo lito, tačiau juntamai praplės mūsų veiklos galimybes.
Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiami iki gegužės 1 d. Prašymo forma, skirta pildyti kompiuteriu, skelbiama adresu: www.vmi.lt
Iki liepos 1 d. laiku pateiktus prašymus dar galima patikslinti.
Kaip greičiausiai pateikti (patikslinti) prašymą?
Jūsų prašymo formos FR0512 Valstybinei mokesčių inspekcijai gali būti pateiktos šiais būdais:
* Internetiniu adresu:http://deklaravimas.vmi.lt/
* FR0512 formą galima rasti adresu:
http://www.vmi.lt/formos/pdf/formos.asp
* Voką su užpildyta prašymo forma galima išsiųsti iki kiekvienų metų gegužės 1 d. apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – AVMI), kurios veiklos teritorijoje nuolat gyvenate. Jei privalote pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, tai prašymas pateikiamas kartu su deklaracija. Užpildytą formą įdėkite į voką, užklijuokite ir pasirašykite ant užklijos linijos taip, kad nebūtų įmanoma atplėšti voko, nepažeidus parašo vientisumo. Nepamirškite ant voko nurodyti savo atgalinį adresą.
* Užpildytą prašymo formą galima tiesiogiai įteikti valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojui.
Šiuo atveju Jums bus reikalingi Teoremos teatro rekvizitai:
- Paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas) -302895472
- Paramos gavėjo pavadinimas - VšĮ „Teorema teatras"
- Buveinės adresas - Naujoji uosto g. 2-31, LT-92118, Klaipėda
- Bankas - AB „DNBbankas"
- Atsiskaitomosios sąskaitos numeris - LT674010042301461431
Jūs taip pat galite paremti Teoremos teatrą:
Tapdami teatro rėmėju, partneriu, ar mecenatu.
Tereikia kreiptis į teatro vadovę Ieva Jašinskienę el. paštu [email protected] arba telefonu +370 60937426
Dėkojame visiems,
Teorema teatro kolektyvas
Uostamiestyje sklis „Inertiškos dujos“ ir skambės rokas
Šiaulių dramos teatro sezono vinis – spektaklis „Inertiškos dujos“ atkeliauja į Klaipėdą. Kovo 9 d. 18.00 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70) uostamiesčio publika galės įvertinti savo žemiečio Tomo Jašinsko režisuotą spektaklį „Inertiškos dujos“ pagal Adamo Rappo pjesę (originalus pjesės pavadinimas „Finer Noble Gases“).
„Inertiškų dujų“ žiūrovų Klaipėdoje laukia ypatinga dovana – spektaklyje gyvai gros populiari šiauliečių roko grupė „Colours of Bubbles“. Specialiai šiam spektakliui muziką sukūrusi grupė, sutiko uostamiesčio publiką pradžiuginti išskirtiniu gyvo garso koncertu. Roko grupės įsitraukimas į spektaklio veiksmą nėra atsitiktinis. „Inertiškos dujos“ pasakoja apie keturis iširusios roko grupės narius, išgyvenančius dvasinį ir kūrybinį sąstingį. Užsimiršimo ir išsigebėjimo pjesės herojai ieško „spalvotose piliulėse“, sapnų ir haliucinacijų pasaulyje. Visi keturi veikėjai nuobodžiai stumia dienas prišnerkštame bute, postringaudami keisčiausiomis temomis ir spoksodami į televizorių. Tačiau kiekvienas jų savaip ieško išeities iš juos įtraukusios inercijos beprasmybės.
Pjesės autorius „Inertiškas dujas“ laiko pačia muzikaliausia savo pjese, kurios kompozicija artima muzikinei struktūrai. Beje, A. Rappas iki šiol gitara groja alternatyviojo roko grupėje „Less the Band“, kurios nariai ir yra pjesės „Inertiškos dujos“ personažų prototipai. Daugelis pjesės faktų taip pat yra paimti iš grupės gyvenimo realybės ir asmeninės autoriaus patirties. Pjesė „Inertiškos dujos“ pirmą kartą publikai pristatyta 2000 metais Judžino O’Nilo teatre Niujorke. Vėliau sekė ne vienas pastatymas Amerikoje ir Europoje. A. Rappas (g. 1968 m.) iš viso yra parašęs apie trisdešimt pjesių, devynis romanus jaunimui, dešimtį scenarijų televizijai, režisavo tris kino filmus pagal savo kūrinius. A. Rappo dramos yra pelniusios ne vieną apdovanojimą, o pjesė „Raudona žiema“ (Red Light Winter) 2004 m. nominuota prestižinei Pulicerio premijai. Populiaraus amerikiečių dramaturgo kūryba Lietuvos publikai pristatoma pirmą kartą. Didžioji dalis A. Rappo pjesių yra skirtos kamerinėms teatro erdvėms, jose vaizduojami visuomenėje nepritampantys marginalai, desperatiškai ieškantys išsigelbėjimo savo „svajonių Niujorke“ . Tačiau tamsiąją A. Rappo dramaturgijos pusę visada atsveria juodojo humoro, lyrikos ir ironijos dozė. Nuo pirmųjų frazių žiūrovą patraukia šiurkšti, juokinga, o kartu ir labai subtili, jausminga bei poetiška dramos kalba. Kaip teigia spektaklio režisierius T. Jašinskas: „Nesitikėkite tamsaus ir niūraus reginio. Priešingai, pjesė kupina subtilaus juodojo humoro, šmaikščių, nenuspėjamų dialogų, bei Mejerholdiško teatrališkumo. Pastatymą pavadinčiau vienos dalies egzistencine- rokenroline komitragedija. Šįkart man svarbiausia – atsirandanti viltis tada, kai peržengiamos visos ribos ir pasiekiamas dugnas“.
„Inertiškose dujose“ drąsiai ir kiek kompromituojančiai kalbama apie šiuolaikinių jaunų žmonių dvasinę būseną, socialinius ir moralinius prieštaravimus, egzistuojančius nūdienos vartotojiškoje visuomenėje. Netikėtas spektaklio finalas gali būti suprantamas kaip ištrūkimas iš „spalvotų piliulių“ ir vaikiško iliuzijų pasaulio. Finale skambanti daina – tarsi brandos pergalė prieš infantilumą, kūrybos pergalė prieš dvasinį sąstingį ir visuomenės abejingumą. Kaip ten bebūtų, skirtingoms interpretacijoms atviras spektaklis visų pirma bus įdomus ieškantiems, klystantiems ir besidomintiems šiuolaikinio žmogaus egzistencija.
Įspūdingą spektaklio muzikinę partitūrą kūrusi grupė „Colours of Bubbles“, šiandien laikoma viena perspektyviausių Lietuvoje. „Colours of Bubbles“ muzikoje persipina modernaus indie ir europietiškojo country skambesys. Grupė yra surengusi daugiau nei šimtą koncertų Baltijos šalyse, taip pat koncertuota Lenkijoje, Olandijoje ir Prancūzijoje. 2012 m. Lietuvos alternatyvios muzikos apdovanojimuose T.E.T.E. pelnytas geriausios metų roko grupės vardas, 2012 m. „Colours of Bubbles“ tapo svarbiausių lietuviškosios muzikos apdovanojimų M.A.M.A. laureate. Grupė kiekvienais metais dalyvauja įvairiuose festivaliuose, įskaitant didžiausią Pabaltijo roko festivalį Positivus Latvijoje, Talino muzikos savaitę, Co Jest Grane Varšuvoje ir kt. Šiuo metu „Colours of Bubbles“ ruošiasi koneceriniam turui GONE HUNTING, bei įrašinėja naują albumą, kuris turėtų pasirodyti 2013 m. rudenį.
Išskirtinį spektaklio „Inertiškos dujos“ uostamiestyje pasirodymą su gyvo garso grupės „Colours of Bubbles“ koncertu, organizuoja Šiaulių dramos teatras ir Všį Teorema teatras.
Režisierius - Tomas Jašinskas
Dailininkas - Artūras Šimonis
Spektaklyje vaidmenis kuria Aurimas Pintulis (Steiplyz), Aidas Matutis (Čeisas), Rolandas Dovydaitis (Linčas), Mindaugas Jurevičius (Spydas), Dalius Jančiauskas (Grėjus).
Spektaklyje skamba grupės „Colours of Bubbles“ muzika.
Premjera - 2012 m. kovo 25 d.
Spektaklio trukmė - 1 val. 40 min.
Spektaklio video: http://www.youtube.com/watch?v=5P9gvcxH7BQ
Daugiau informacijos:
www.zvejurumai.lt
www.sdt.lt
www.bilietai.lt
„Inertiškų dujų“ žiūrovų Klaipėdoje laukia ypatinga dovana – spektaklyje gyvai gros populiari šiauliečių roko grupė „Colours of Bubbles“. Specialiai šiam spektakliui muziką sukūrusi grupė, sutiko uostamiesčio publiką pradžiuginti išskirtiniu gyvo garso koncertu. Roko grupės įsitraukimas į spektaklio veiksmą nėra atsitiktinis. „Inertiškos dujos“ pasakoja apie keturis iširusios roko grupės narius, išgyvenančius dvasinį ir kūrybinį sąstingį. Užsimiršimo ir išsigebėjimo pjesės herojai ieško „spalvotose piliulėse“, sapnų ir haliucinacijų pasaulyje. Visi keturi veikėjai nuobodžiai stumia dienas prišnerkštame bute, postringaudami keisčiausiomis temomis ir spoksodami į televizorių. Tačiau kiekvienas jų savaip ieško išeities iš juos įtraukusios inercijos beprasmybės.
Pjesės autorius „Inertiškas dujas“ laiko pačia muzikaliausia savo pjese, kurios kompozicija artima muzikinei struktūrai. Beje, A. Rappas iki šiol gitara groja alternatyviojo roko grupėje „Less the Band“, kurios nariai ir yra pjesės „Inertiškos dujos“ personažų prototipai. Daugelis pjesės faktų taip pat yra paimti iš grupės gyvenimo realybės ir asmeninės autoriaus patirties. Pjesė „Inertiškos dujos“ pirmą kartą publikai pristatyta 2000 metais Judžino O’Nilo teatre Niujorke. Vėliau sekė ne vienas pastatymas Amerikoje ir Europoje. A. Rappas (g. 1968 m.) iš viso yra parašęs apie trisdešimt pjesių, devynis romanus jaunimui, dešimtį scenarijų televizijai, režisavo tris kino filmus pagal savo kūrinius. A. Rappo dramos yra pelniusios ne vieną apdovanojimą, o pjesė „Raudona žiema“ (Red Light Winter) 2004 m. nominuota prestižinei Pulicerio premijai. Populiaraus amerikiečių dramaturgo kūryba Lietuvos publikai pristatoma pirmą kartą. Didžioji dalis A. Rappo pjesių yra skirtos kamerinėms teatro erdvėms, jose vaizduojami visuomenėje nepritampantys marginalai, desperatiškai ieškantys išsigelbėjimo savo „svajonių Niujorke“ . Tačiau tamsiąją A. Rappo dramaturgijos pusę visada atsveria juodojo humoro, lyrikos ir ironijos dozė. Nuo pirmųjų frazių žiūrovą patraukia šiurkšti, juokinga, o kartu ir labai subtili, jausminga bei poetiška dramos kalba. Kaip teigia spektaklio režisierius T. Jašinskas: „Nesitikėkite tamsaus ir niūraus reginio. Priešingai, pjesė kupina subtilaus juodojo humoro, šmaikščių, nenuspėjamų dialogų, bei Mejerholdiško teatrališkumo. Pastatymą pavadinčiau vienos dalies egzistencine- rokenroline komitragedija. Šįkart man svarbiausia – atsirandanti viltis tada, kai peržengiamos visos ribos ir pasiekiamas dugnas“.
„Inertiškose dujose“ drąsiai ir kiek kompromituojančiai kalbama apie šiuolaikinių jaunų žmonių dvasinę būseną, socialinius ir moralinius prieštaravimus, egzistuojančius nūdienos vartotojiškoje visuomenėje. Netikėtas spektaklio finalas gali būti suprantamas kaip ištrūkimas iš „spalvotų piliulių“ ir vaikiško iliuzijų pasaulio. Finale skambanti daina – tarsi brandos pergalė prieš infantilumą, kūrybos pergalė prieš dvasinį sąstingį ir visuomenės abejingumą. Kaip ten bebūtų, skirtingoms interpretacijoms atviras spektaklis visų pirma bus įdomus ieškantiems, klystantiems ir besidomintiems šiuolaikinio žmogaus egzistencija.
Įspūdingą spektaklio muzikinę partitūrą kūrusi grupė „Colours of Bubbles“, šiandien laikoma viena perspektyviausių Lietuvoje. „Colours of Bubbles“ muzikoje persipina modernaus indie ir europietiškojo country skambesys. Grupė yra surengusi daugiau nei šimtą koncertų Baltijos šalyse, taip pat koncertuota Lenkijoje, Olandijoje ir Prancūzijoje. 2012 m. Lietuvos alternatyvios muzikos apdovanojimuose T.E.T.E. pelnytas geriausios metų roko grupės vardas, 2012 m. „Colours of Bubbles“ tapo svarbiausių lietuviškosios muzikos apdovanojimų M.A.M.A. laureate. Grupė kiekvienais metais dalyvauja įvairiuose festivaliuose, įskaitant didžiausią Pabaltijo roko festivalį Positivus Latvijoje, Talino muzikos savaitę, Co Jest Grane Varšuvoje ir kt. Šiuo metu „Colours of Bubbles“ ruošiasi koneceriniam turui GONE HUNTING, bei įrašinėja naują albumą, kuris turėtų pasirodyti 2013 m. rudenį.
Išskirtinį spektaklio „Inertiškos dujos“ uostamiestyje pasirodymą su gyvo garso grupės „Colours of Bubbles“ koncertu, organizuoja Šiaulių dramos teatras ir Všį Teorema teatras.
Režisierius - Tomas Jašinskas
Dailininkas - Artūras Šimonis
Spektaklyje vaidmenis kuria Aurimas Pintulis (Steiplyz), Aidas Matutis (Čeisas), Rolandas Dovydaitis (Linčas), Mindaugas Jurevičius (Spydas), Dalius Jančiauskas (Grėjus).
Spektaklyje skamba grupės „Colours of Bubbles“ muzika.
Premjera - 2012 m. kovo 25 d.
Spektaklio trukmė - 1 val. 40 min.
Spektaklio video: http://www.youtube.com/watch?v=5P9gvcxH7BQ
Daugiau informacijos:
www.zvejurumai.lt
www.sdt.lt
www.bilietai.lt
